Nors vienas ar kitas posakis savaime nereiškia menkų gebėjimų, jų nuolatinis kartojimas gali būti reikšmingas signalas. Yra apžveltos frazės, kurių dažnas vartojimas gali kelti klausimų apie kalbančiojo intelektinį atvirumą bei gebėjimą mokytis, rašoma blogherald.com.
1. „Aš neskaitau“
Skaitymas yra vienas svarbiausių būdų augti intelektualiai. Todėl frazė „aš nesu skaitytojas“ gali būti ženklas, kad žmogus sąmoningai atsiriboja nuo žinių, naujų idėjų ir pasaulio pažinimo.
Frazė „Aš neskaitau...“ iš esmės parodo, kad žmogus galbūt nėra linkęs mokytis naujų dalykų, gilinti savo supratimą ar plėsti akiratį. Žmogus, vengiantis skaitymo, užveria duris į kitas perspektyvas, patirtis ir kritinį mąstymą – visa tai yra svarbios intelekto sudedamosios dalys.
2. „Aš nemoku matematikos“
Šis posakis išduoda, kad žmogus gali vengti loginio mąstymo ir racionalaus sprendimų priėmimo. Matematika – tai ne tik skaičiai, bet ir gebėjimas spręsti problemas.
„Kai žmonės sako: „Aš nemoku matematikos...“, jie tarsi sako, kad pasirenka neužsiimti esminiu problemų sprendimo ir loginio mąstymo aspektu.“
Užuot mokęsi ir tobulėję, jie gali rinktis pasyvų požiūrį į vieną svarbiausių kognityvinių gebėjimų.
3. „Visada taip buvo daroma“
Tai frazė, rodanti uždarumą naujovėms ir pokyčiams. Prisirišimas prie senų modelių ne tik stabdo tobulėjimą, bet ir riboja kūrybingumą:
„Ši frazė rodo pasipriešinimą pokyčiams ir novatoriško mąstymo stoką.“
Tokio tipo mąstymas gali būti žalingas tiek asmeniniam augimui, tiek darbo aplinkoje, kur naujos idėjos dažnai lemia pažangą.
4. „Man nereikia to užrašyti“
Tai pasakymas, atskleidžiantis pervertintą pasitikėjimą atmintimi ir dažnai prastą informacijos apdorojimą: „Fizinis rašymo veiksmas turi didelės kognityvinės naudos.“
Gebėjimas efektyviai užsirašyti ir analizuoti informaciją yra vienas iš intelektualinio lankstumo ženklų.
5. „Tai ne mano darbas“
Ši frazė atspindi siaurą mąstymą ir ribotą gebėjimą prisitaikyti prie naujų iššūkių ar išmokti ką nors naujo: „Tai rodo, kad trūksta motyvacijos mokytis ir tobulinti naujus įgūdžius.“
Tokio požiūrio žmonės dažnai atsisako galimybės augti profesinėje ar asmeninėje srityje.
6. „Kodėl man visada taip nutinka?“
Šis pasakymas signalizuoja aukos mąstyseną ir vengimą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei jų pasekmes.
„Ši frazė dažnai skleidžia aukos jausmą ir asmeninės atsakomybės stoką.“
Vietoje aktyvaus problemų sprendimo, žmogus įstringa neigiamoje emocinėje būsenoje.
7. „Aš tai jau žinau“
Uždaras mąstymas – tai intelekto priešas. Nuolat kartojant „Aš tai jau žinau“, užkertamas kelias naujų žinių priėmimui.
„Visada galima sužinoti kažką naujo ir protingi žmonės tai puikiai supranta.“
Smalsumas ir mokymosi troškimas – pagrindiniai intelektualinio augimo varikliai.
8. „Tai nesvarbu“
Tai frazė, rodanti abejingumą ir nenorą gilintis. Tokia nuostata neretai reiškia, kad žmogus nesiima atsakomybės, neanalizuoja informacijos ir vengia sudėtingesnių temų: „Ji rodo apatiją mokytis, suprasti ar gilintis į dalykus.“
Abejingumas dažnai kyla iš nesupratimo arba nenoro stengtis – tai neigiamai veikia pažinimo kokybę.
Svarbu prisiminti, kad šios frazės savaime dar nereiškia, kad žmogus yra kvailas ar menkavertis. Tačiau jų dažnas vartojimas gali atskleisti tam tikrus mąstymo modelius ar įpročius, kurie riboja intelektinį augimą. O išmintingi žmonės – tai tie, kurie ne tik kalba atsakingai, bet ir nuolat ieško būdų tobulėti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
