Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Artėjant rudeniui gali prireikti dar kartą skiepytis nuo COVID-19 infekcijos, trečiadienį prasitarė premjerė Ingrida Šimonytė.

Artėjant rudeniui gali prireikti dar kartą skiepytis nuo COVID-19 infekcijos, trečiadienį prasitarė premjerė Ingrida Šimonytė.

REKLAMA

Paklausta, kur dėsime gausybę užsakytų skiepų dozių, premjerė neatmetė tokio scenarijaus, kad artėjant rudeniui reikės dar kartą papildomai vakcinuotis.

„Skiepijimas mažėja, bet dar kol kas aš negirdėjau niekieno galutinės išvados, kad atėjus rudens sezonui nereikės iš naujo skiepytis. Matyt, kad tą reikėtų preziumuoti“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.

Pažymėjusi, kad vakcinų ir toliau reikės pačiai Lietuvai, premjerė nurodė, kad tam bus naudojama ir naujai gautoji „Novavax“, taip pat ir „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos „Comirnaty“ vakcinos naujesnė versija, adaptuojama naujoms mutacijoms, kurią pagal sutartį turėtų gauti Lietuva.

„Tai reiškia, kad jei bus nauja skiepijimo banga, tada, matyt, kad norėtumėme skiepyti kažkuo, kas yra adaptuota, o ne tuo, kas buvo pagaminta, kai apie kokį omikroną nieko nežinojome“, – komentavo premjerė.

REKLAMA

Vakcinų perteklių atiduos trečiosioms šalims 

Ji nurodė, kad Lietuva, kaip ir kitos Vakarų šalys, turi vakcinų nuo COVID-19 turinti perteklių, tad aktyviai dalyvaus COVAX iniciatyvoje teikiant šias vakcinas trečiosioms šalims kaip humanitarinę pagalbą.

Premjerės teigimu, vakcinų kiekis yra „truputį didesnis, nei kad objektyviai jo reikėtų“, tačiau priminė, kad taip nutiko ES valstybėms nusprendus užsisakyti vakcinas iš visų tuo metu tik potencialių gamintojų, baiminantis, kad dalis veiksmingų vakcinų nepagamins.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai kurie gamintojai nesugebėjo to padaryti, kai kurie sugebėjo, bet vis tiek vakcinų perteklius šioje pasaulio dalyje yra, todėl yra mechanizmų, kaip galima pasidalinti su tomis šalimis, kurioms vakcinos sunkiai prieinamos“, – teigė ji.

„Esame suteikę vakcinų dvišaliu principu, pirmiausia – Rytų partnerystės ir kai kurioms kitoms šalims, dabar tiesiog aktyviai dalyvausime „Covax“ programoje ir dalinsimės su pasauliu. Mes galime būti visi pasiskiepiję (...), bet yra valstybių, kurios neišgali to padaryti“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Lietuva iki šiol yra sulaukusi 7,1 mln. įvairių COVID-19 vakcinų, iš jų sunaudota 4,45 mln., kitoms valstybėms Lietuva padovanojo apie 1,1 mln. vakcinų. Didžioji dalis panaudotų vakcinų – „Comirnaty“ (3,5 mln.), „AstraZeneca“ (per 550 tūkst.), taip pat apie 350 tūskst. „Moderna“ bei per 300 tūkst. „Johnson&Johnson“ vakcinų.

Per praėjusią parą – COVID-19 atvejų šuolis

Praėjusią parą nustatyta 6993 naujų COVID-19 atvejų, 10 žmonių mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 5982, antrą – 1003, trečią – aštuoni žmonės.

Visi praėjusią parą nuo COVID-19 mirę žmonės buvo vyresni nei 60-ies, dauguma jų – vyresni nei 70-ies, pilnai paskiepyti – penki.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1612 COVID-19 sergantys pacientai – pusšimčiu mažiau nei praėjusią parą, 84 iš jų – reanimacijoje. 

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 913 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8418 žmonių.

14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo ir siekia 2790 atvejų, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 47,1 procento ir taip pat yra mažesnis nei dieną prieš tai.

Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

REKLAMA
REKLAMA

Visiškai atsisakyti ribojimų neskuba

Kaip pirmadienį teigė I. Šimonytė, nors daug pandeminių rodiklių gerėja, Vyriausybė dar neketina svarstyti apie naujus sprendimus dėl pandemijos ribojimų, pavyzdžiui, privalomo kaukių dėvėjimo atsisakymo. 

„Kas jau ten beliko iš tų apribojimų? Ką dar kam atpalaiduoti? Dar atvejų skaičius yra pakankamai didelis. Tai, kad jis yra ne niolika tūkstančių, tai vis tiek mes kalbame apie 2–3 tūkstančius, kas buvo pikas 2020-ųjų metų pabaigoje. Tai labai greitai adaptavomės ir nusprendėme, kad rizikų nėra. Tai dar nėra masinio šito pobūdžio apribojimų atšaukimo. Manau, kad Lietuvoje tų ribojimų, reikalavimų liko mažai. 

Tiktai draugiškas pasiūlymas – plauti rankas, vėdinti patalpas ir dėvėti kaukę uždarose patalpose. Iš esmės, manau, kad tai dabar nėra svarbiausias klausimas. Atvejų skaičius išties krenta, ligoninėse, atrodo, situacija irgi stabilizavosi. Praeitomis savaitėmis matėme nuoseklų augimą, tai turbūt galime kalbėti, kad turime atvejų kritimo atsispindėjimą ligoninių užimtumo kritime“, – sakė ji.

I. Šimonytė pridūrė, kad nors ši statistika vis dar nėra palanki, kiti parametrai gerai nuteikia, tad apie kažkokius COVID-19 reikalavimų likučius – prekybos ploto ribojimą, kaukes – bus galima kažkada diskutuoti.

„Bet šiomis dienomis tai tikrai nėra pagrindinis klausimas“, – pažymėjo ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų