Būtent todėl ši medžiaga dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“, nes ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, o pasekmės gali būti itin skaudžios – širdies infarktas ar insultas.
Naujienų portalui tv3.lt apie cholesterolį, jo reikšmę organizmui bei normalius kraujo rodiklius pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė.
Atskleidė, kuo skiriasi „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis
Vaistininkės teigimu, mažo tankio lipoproteinai (MTL), dar vadinami „bloguoju“ cholesteroliu, perneša riebalų daleles iš kepenų į audinius. Juose cholesterolis panaudojamas svarbioms funkcijoms, pavyzdžiui, ląstelių sienelių struktūrai ar hormonų sintezei.
„Tačiau jei MTL kiekis kraujyje per didelis, jis ima kauptis kraujagyslėse, formuodamas aterosklerotines plokšteles. Tai siaurina kraujagyslių spindį bei ilgainiui didina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę“, – atskleidžia ji.
Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, didelio tankio lipoproteinai (DTL), arba „gerasis“ cholesterolis, veikia priešingai – tarsi „šluota“. DTL surenka perteklinį „blogąjį“ cholesterolį iš kraujo ir nugabena jį atgal į kepenis, kur jis perdirbamas arba pašalinamas.
„Kuo didesnis DTL kiekis, tuo efektyviau išvalomos kraujagyslės nuo riebalų sankaupų, taip mažinant širdies ir kraujotakos ligų riziką“, – pažymi vaistininkė.
Ji taip pat priduria, kad bendra cholesterolio norma yra mažiau nei 5.0 mmol/l, ribinis – 5.0–6.0 mmol/l, aukštas – 6.0 mmol/l ir daugiau.
„Šios ribos yra naudojamos kaip gairės paciento sveikatai įvertinti ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikai nustatyti. Jei cholesterolio lygis yra aukštas, gali būti rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveikesnė mityba, padidintas fizinis aktyvumas ar, jei būtina, vaistai“, – teigia ji.
Pasakė, kaip sumažinti cholesterolio kiekį
Vaistininkė sako, kad turint itin aukštą cholesterolį ir didelę širdies bei kraujagyslių ligų riziką, gydytojas gali skirti tam tikrus vaistus. Dažniausiai tai būna statinai, fibratai, PCSK9 inhibitoriai, tulžies rūgštis surišantys vaistai ar kiti.
„Tačiau, kalbant apie cholesterolio kontrolę, svarbu nepamiršti, kad vien vaistų gali nepakakti – labai svarbu keisti ir gyvenimo būdą, ypač mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą.
Jei maiste stokojame tam tikrų naudingų medžiagų, atitinkami maisto papildai taip pat gali būti gera išeitis“, – priduria pašnekovė.
Pasak jos, monakolinas K, išgaunamas iš fermentuotų raudonųjų ryžių, yra viena veikliųjų medžiagų, padedanti palaikyti normalų cholesterolio lygį kraujyje.
Taip pat mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį į ciberžolės naudą – joje esantys junginiai prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos bei tinkamos lipidų pusiausvyros.
„Širdžiai itin svarbus ir kofermentas Q10, įprastai rekomenduojama jo paros dozė yra 100–200 mg. Ši medžiaga naudinga ne tik energijos gamybai, bet ir tiems, kurie vartoja cholesterolį mažinančius vaistus, nes Q10 padeda sumažinti su jais susijusius šalutinius reiškinius, tokius kaip nuovargis ar raumenų skausmai“, – aiškina J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Jos teigimu, jei kasdieninėje mityboje trūksta žuvies ar kitų omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinių, žuvų taukai ar gryni omega-3 rūgščių maisto papildai yra geras sprendimas, kad palaikytume normalią širdies veiklą bei lipidų balansą.
Be to, nutukimas dažnai siejamas su didesniu MTL ir trigliceridų kiekiu bei mažesniu DTL lygiu. Net kelių kilogramų numetimas gali turėti teigiamą poveikį kraujo riebalų rodikliams.
„Metus rūkyti, organizmas gana greitai pradeda „atsigauti“ – DTL kiekis gali padidėti, o bendra širdies bei kraujagyslių ligų rizika pastebimai sumažėja.
Vis dėlto, jei cholesterolis yra itin aukštas ir gydytojas pacientą priskiria prie aukštos rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis – vien gyvenimo būdo pokyčių gali nepakakti arba jie gali būti per lėti“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Simptomai, jog cholesterolio kiekis yra pavojingai aukštas
Pašnekovė sako, kad padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai praeina nepastebėtas, nes daugeliu atvejų jis nesukelia tiesioginių simptomų.
„Tik ilgainiui, kai cholesterolio perteklius kaupiasi kraujagyslių sienelėse, gali pasireikšti kraujotakos sutrikimų požymiai, pavyzdžiui, spaudimas ar skausmas krūtinėje, dusulys, bendras nuovargis, galūnių šalimas ar skausmas“, – atskleidžia ji.
Pasak vaistininkės, retais atvejais ant odos gali atsirasti gelsvi gumbeliai, ypač aplink akis. Dėl to, kad simptomai dažniausiai išryškėja tik pažengusiais atvejais, profilaktinis kraujo tyrimas yra patikimiausias būdas nustatyti padidėjusį cholesterolį, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Paklausta apie tai, kaip dažnai reikėtų tikrintis cholesterolio kiekį, vaistininkė sako, kad sveikiems ir suaugusiems pacientams, be papildomų rizikos veiksnių, paprastai pakanka atlikti bendrą cholesterolio, DTL ir MTL, trigliceridų kraujo tyrimą kas keletą metų.
„Štai vyresnio amžiaus žmonėms, ypač turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorio, rūkantiems, sergantiems diabetu ar turintiems genetinę riziką, tikrintis reikėtų kartą į metus arba pagal gydytojo rekomendaciją“, – teigia J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
