Daugiau apie tai, kaip kai kurios cheminės medžiagos kenkia sveikatai, naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė endokrinologė, profesorė Džilda Veličkienė.
Profesorė vardija, kad tokios medžiagos kaip pesticidai, herbicidai gali pakenkti spermatozoidų kokybei, taip pat žaloti ir moters vaisingumą, ar net paskatinti kai kurias ginekologines ligas: „Medžiagos labai dažnai turi poveikį skydliaukės veiklai ir reprodukcinei sveikatai, ne tik moters, bet ir vyro“.
Tad vienintelis būdas žalą sumažinti – naudoti kuo natūralesnius, kuo mažiau priedų turinčius gaminius.
Be kosmetikos, nemažai cheminių medžiagų gauname ir valydami namus įvairiomis priemonėmis, valgydami chemiškai apdirbtą maistą.
„Mes naudojame daugybę valiklių savo buityje, mes naudojame maisto produktus, kurie yra apdirbti pesticidais, valgome maistą su skonio stiprikliais, konservantais ir t.t., tad sudėjus visas tas medžiagas, jų netgi sąveikos mes pilnai nežinome. Tad bendra žinutė būtų tokia, reikia stengtis rinktis kuo natūralesnius produktus, kreipti į šiuos dalykus dėmesį“, – sako D. Veličkienė.
Žmogaus organizmas, anot gydytojos, yra unikalus ir apsivalyti nuo toksinų ir kenksmingų medžiagų kurį laiką gali pats, ypač jei laikysimės sveikos gyvensenos principų – gersime daug vandens, gerai miegosime, valgysime subalansuotą ir sveiką maistą. Tačiau ilgainiui nesilaikant šių principų žmogaus organizmas pasiduoda ir kenksmingų medžiagų vartojimas paveikia endokrininę sistemą.
„Visuomenėje dažniausiai aptariamos yra tokios ligos: cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, kiek rečiau sutinkamos, bet dažnai aptarinėjamos, antinksčių ligos“, – teigė gydytoja Dž. Veličkienė.
Cukrinio diabeto simptomai
Tad kokie simptomai išduoda, kad jau laikas apsilankyti pas endokrinologą? Kalbant apie I tipo cukrinį diabetą, simptomai yra tokie:
- Troškulys;
- Svorio mažėjimas;
- Didelis prakaitavimas;
- Didelis apetitas.
Tiems, kam pasireiškia II tipo cukrinis diabetas, simptomų gali net ir nebūti.
„Tiesiog reikia proaktyviai atlikti tyrimus, ar nėra padidėjusio gliuukozės kiekio kraujyje“, – tikino endokrinologė, profesorė Dž. Veličkienė.
Skydliaukės ligų simptomai
Kalbant apie skydliaukės ligas, dažniausiai pasireiškia autoimuninis tiroiditas, kai organizme gaminasi medžiagos, kurios puola skydliaukę, ir vienu ar kitu laikotarpiu ji ima gaminti per mažai skydliaukės hormonų.
Autoimuninio tiroidito simptomai gali būti tokie:
- Mieguistumas;
- Svorio didėjimas;
- Plaukų slinkimas ir jų lūžinėjimas;
- Nagų lūžinėjimas.
Tiesa, yra ir kita skydliaukės būklė – priešinga pirmajai, kai skydliaukė gamina per daug skydliaukės hormonų. Šios būklės simptomai yra tokie:
- Didelis prakaitavimas;
- Dažnas širdies plakimas;
- Svorio mažėjimas;
- Bendras silpnumas;
- Menstruacinio ciklo sutrikimiai moterims.
„Endokrininė sistema paveikia absoliučiai visas sistemas“, – vardindama simptomus pridūrė gydytoja Dž. Veličkienė.
Antinksčių ligų simptomai
Antinksčiai yra liaukutės, esančios ant inkstų, ir jos yra atsakingos už daugelį dalykų, tačiau pirmiausia – už reakciją į stresą.
„Jos padeda mums susidoroti su stresu, įjungdamos mechanizma – bėk arba kovok“, – sakė gydytoja.
Taip pat šiose liaukutėse gaminasi medžiagos, kurios reguliuoja vandens elektrolitų balansą, ir lytiniai hormonai.
Tiesa, antinksčių ligos yra gana retos, o jos priklauso nuo to, kuri antinksčių dalis yra pažeista. Pavyzdžiui, jei yra hormonų perteklius, tai gali pasireikšti ir arterine hipertenzija.
Jei yra pastebimas hormonų trūkumas, tai simptomai gali būti tokie:
- Bandras silpnumas;
- Virškinamojo trakto sutrikimai;
- Pykinimas;
- Vėmimas;
- Odos pigmentacijos pasikeitimas.
Daugiau apie ligų simptomus išgirskite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Visi atsakymai – tinklalaidėje „Sveikatos DNR“, kurią rasite čia:
Tinklalaidę „Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt, o trečiadieniais – ir TV3 televizijos YouTube paskyroje.
"Pesticidai vadinami pagal paskirtį:
herbicidai – skirti kovai su piktžolėmis,
fungicidai – skirti kovai su grybais ir grybeliais,
zoocidai – skirti kovai su gyvūnais (daugiausia šiltakraujais),
insekticidai – skirti kovai su vabzdžiais,
akaricidai – kovai su erkėmis,
moliuskicidai – kovai su moliuskais,
nematocidai – kovai su nematodais,
rodenticidai – kovai su graužikais,
baktericidai – kovai su bakterijomis,
virucidai – kovai su virusais.
Pagal patekimo į organizmą būdą:
kontaktiniai – patenka per dengiamuosius audinius
žarnyno – patenka su maistu per virškinimo sistemą
fumigantai – patenka per kvėpavimo sistemą dujų ar garų pavidalu "
