Padidėjęs kraujospūdis ne visada iš anksto sukelia pastebimų sveikatos problemų. Žmogus gali jaustis visiškai gerai ir net neįtarti, kad jo kraujospūdis viršija normą. Dėl šios priežasties hipertenzija neretai vadinama tyliąja žudike.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų kardiologė Simona Bereikienė pastebi, kad padidėjusio kraujospūdžio problema aktuali ir jaunesniame amžiuje. Pasak jos, prie to prisideda keli tarpusavyje susiję veiksniai, o vienas svarbiausių – gyvenimo būdas.
„Aukštas kraujospūdis paskutiniais metais, kaip mes stebime tendencijas pradedant ir vaikų amžiuje, išsivysto dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, dėl viršsvorio, antsvorio (padidėjusios kūno masės). Taip pat gali būti nulemtas paveldimumo (genetinių pakitimų) ir sietinas su tam tikromis patologijomis, pavyzdžiui, endokrininėmis, tokiomis kaip cukrinis diabetas“, – aiškino kardiologė S. Bereikienė.
Maisto produktai, kurie prisideda prie aukšto kraujospūdžio
Mityba yra vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos kraujospūdžiui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, koks maistas ir gėrimai per dieną būna suvartojami.
Kardiologės teigimu, kraujospūdį labiausiai didina saldinti, gazuoti gėrimai, saldumynai ir greitas maistas. Taip pat hipertenzijai įtaką daro gyvulinės kilmės sočiosios riebalų rūgštys, mažas žuvies produktų bei augalinių riebalų turinčių produktų kiekis.
„Labiausiai didina saldinti, gazuoti, angliarūgšte prisotinti gėrimai, gyvulinės kilmės sočiosios riebalų rūgštys, saldumynai, taip pat mažas vartojamos žuvies produktų bei augalinių riebalų kiekis.
Pagrindai, ypatingai vaikams, dažniausiai stebimi iš vadinamojo greitojo maisto ir gazuotų gėrimų vartojimo“, – kalbėjo S. Bereikienė.
Hipertenzija dažnai nesukelia jokių simptomų
Viena didžiausių hipertenzijos problemų yra tai, kad žmogus gali ilgai nejausti jokių aiškių sveikatos pokyčių. Vis dėlto kartais organizmas siunčia signalus, kurių nereikėtų ignoruoti.
Tarp galimų požymių – dažnesni galvos skausmai, galvos svaigimas, nuovargis, ūžimas ausyse, širdies plakimas, kraujavimas iš nosies. Taip pat gali pasireikšti mirgėjimas akyse.
Kai kuriems žmonėms šie nusiskundimai labiau išryškėja fizinio krūvio metu. Gali atsirasti greitesnis nuovargis, todėl įprasta fizinė veikla tampa sunkesnė.
Vis dėlto šie požymiai nėra būdingi vien padidėjusiam kraujospūdžiui, todėl vien pagal savijautą nustatyti hipertenzijos negalima. Kai kuriais atvejais žmogus nejaučia visiškai jokių simptomų.
Gydytoja pabrėžė, kad vien gera savijauta negali patvirtinti, jog kraujospūdis yra normalus. Todėl svarbu ne tik stebėti savo būklę, bet ir profilaktiškai pasitikrinti kraujospūdį.
Negydoma hipertenzija gali pažeisti širdį, smegenis ir inkstus
Nors iš pradžių padidėjęs kraujospūdis gali nesukelti ryškių simptomų, ilgainiui jo poveikis organizmui gali būti rimtas. Nuolat didelis spaudimas kraujagyslėse apkrauna širdį ir gali pažeisti įvairius organus.
„Nuolat padidėjęs kraujospūdis skatina kraujagyslių sienelių (endotelio) pažeidimą, ilgesniame laike gali vystytis aterosklerozė. Aukštas spaudimas žaloja galvos smegenų kraujagysles, akių tinklainės kraujagysles, inkstų kraujagysles bei širdies raumenį – jis remodeliuojasi, storėja jo sienelės“, – aiškino vaikų kardiologė.
Ilgą laiką nekontroliuojama hipertenzija vyresniame amžiuje gali padidinti miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir lėtinės inkstų ligos riziką. Dėl šios priežasties svarbu problemą pastebėti kuo anksčiau.
Kaip sužinoti, ar kraujospūdis nėra per aukštas?
Patikimiausias būdas nustatyti padidėjusį kraujospūdį – jį reguliariai matuoti. Tai galima padaryti ne tik gydymo įstaigoje, bet ir namuose, naudojant tinkamą kraujospūdžio matuoklį.
Gydytoja rekomenduoja matavimo rezultatus užsirašyti ir stebėti jų pokyčius. Prieš matuojant reikėtų ramiai pasėdėti, atsiremti į kėdės atlošą, ranką padėti patogiai, o kojų nesukryžiuoti.
„Rekomenduojama namuose bent 1–2 savaites matuotis kraujospūdį du kartus per dieną (ryte ir vakare), pasidėjus ranką ramiai, atsilošus, nesukryžiavus kojų, ir vesti spaudimo dienyną. Jei matuojant kartotinai skaičiai išlieka aukšti, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba kardiologą“, – patarė S. Bereikienė.
Pasak jos, kraujospūdį rekomenduojama stebėti bent dvi savaites, o užrašytus rodmenis parodyti gydytojui. Taip specialistas galės geriau įvertinti situaciją ir nuspręsti, ar reikalingi papildomi tyrimai bei gydymas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt



