Kai garbaus amžiaus žmonės negali prisiminti atėjusių svečių vardų, jie tiesiog nusprendžia, kad ėmė prasčiau mąstyti, tačiau pastaruoju metu atsiranda vis daugiau tyrimų, paneigiančių tokią prielaidą. Mokslininkai pastebėjo, kad iš tikrųjų su amžiumi smegenys paprasčiausiai pradeda įsisavinti vis daugiau informacijos ir dėl ilgalaikės naudos atsijoja nereikalingus duomenis.
Panašių tiriamųjų darbų apžvalga pateikiama knygoje apie neurologiją „Progresas smegenų tyrinėjimuose“.
Kai kurių žmonių smegenys bėgant metams iš tiesų silpsta. Tačiau, autorių tvirtinimu, daugumos vyresnio amžiaus žmonių žymi smegenų veiklos pasikeitimų dalis yra susijusi su tuo, kad pasikeičia dėmesio koncentracija – jiems sunkiau užfiksuoti konkretų faktą, tokį, kaip vardas ar telefono numeris. Kartais tai suteikia nepatogumų, nors dažnai toks pasikeitimas yra naudingas.
„Gali būti, kad toks išsiblaškęs dėmesys ne toks jau blogas dalykas. – sako Harvardo universiteto psichologė Šeli Karson, kurios darbai cituojami minėtojoje knygoje. – Tai leidžia padidinti informacijos, kurią vėliau bus galima panaudoti sąmoningoje veikloje, apimtis.“
Vyresnieji atsakinėjo į klausimus geriau nei studentai
Vieno eksperimento metu tiriamiems įvairaus amžiaus žmonėms reikėjo perskaityti keletą pastraipų, kuriose netikėtuose vietose buvo įterpti nereikalingi žodžiai ir frazės. Šešiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės prie teksto dirbo daug lėčiau nei eksperimente dalyvavę studentai, tačiau studentai tekstą skaitė vienodu greičiu, nekreipdami dėmesio į „nereikalingų“ žodžių prasmę, o vyresnieji pradėdavo skaityti dar lėčiau, kai minėtų žodžių prasmė vienaip ar kitaip siejosi su paties teksto tema. Tai rodo, kad garbaus amžiaus žmonės ne paprasčiausiai „suklupdavo“ ties nereikalinga informacija, o ją suvokdavo ir įsisavindavo. O kai abiejų grupių atstovams uždavė klausimus, į kuriuos atsakymai kaip tik ir buvo tie neteisingose vietose išdėlioti žodžiai, senukai atsakinėjo geriau negu studentai.
„Nors jauni žmonės, rodos, ir nesiblaškė atlikdami užduotį, vyresnieji dalyviai įsisavino papildomą informaciją ir todėl geriau susidorojo su užduotimi – sako apžvalgos autorė, Toronto universiteto psichologijos profesorė ir Rotmano Tyrimų instituto vyriausia mokslinė bendradarbė Linn Chešer. – Jie sugeba informacija, kurią įsisavino vienoje situacijoje, pasinaudoti ir kitomis sąlygomis.“
Toks sugebėjimas gali duoti žymią naudą realiame gyvenime, kur ne visada aišku, kokia informacija yra svarbi dabar, o kokia taps svarbia tik ateityje. Rodos, nesvarbūs duomenys ir prielaidos, kurias saugo atmintis, gali įgyti naują prasmę, jei imtų ir pasikeistų pirminis veiksmų planas. O papildomos detalės, į kurias jūs atkreipėte dėmesį, – pavyzdžiui, tai, kad žmogus žiovauja arba nervingai juda – leistų jums įvertinti, kokį iš tikrųjų įspūdį padarė vieni ar kiti žodžiai.
Nauja informacija plius žinių bagažas – didelis vyresniųjų pranašumas
„Platus jų dėmesio laukas pagyvenusiems žmonėms leidžia sužinoti daugiau apie situaciją bendrai, o pagal šalutinius požymius jie geriau nei jauni gali suvokti vykstančių dalykų esmę, – aiškina daktarė Chešer. – Mes manome, kad ši ypatybė paaiškina, kodėl senukus ir laikome išmintingesniais.“
Daktarė Karson kartu su kolegomis iš Harvardo atliko tyrimus, per kuriuos buvo tikrinama, kaip studentai sugeba atsijoti nereikalingą informaciją daugybės dirgiklių sąlygomis. Pasirodė, kad kuo kūrybingesnė (tai buvo nustatoma per apklausą) studento natūra, tuo daugiau problemų jam iškildavo stengiantis ignoruoti nereikalingus duomenis. Mokslininkai padarė išvadą, kad nepakankamas sugebėjimas filtruoti informaciją ir nusistatyti prioritetus gali būti originalaus mąstymo sąlyga.
Šis fenomenas, sako daktarė Karson, dažnai susijęs su nepakankamai aktyvia priešakinės galvos smegenų žievės veikla. Kaip rodo tyrimai, žmonės, kuriems dėl traumos ar ligos šios srities aktyvumas yra nusilpęs, pradeda aktyviau domėtis kūryba.
Kaip sako psichologijos profesorė Džekė Smit iš Mičigano socialinių tyrimų instituto (aprašomame tyrime ji ne dalyvavo), yra specialus žodis nusakantis sugebėjimą įsisavinti informaciją ir skirti jau būtiną vietą – šis žodis „išmintis“.
„Tokie mokslinio atradimo duomenys patvirtina tai, ką mes vadiname išmintimi, – nurodo ji. – „Jei pagyvenę žmonės gauna daugiau informacijos apie kurią nors situaciją, o vėliau sugeba šiuos duomenis apjungti su savo dideliu bendrų žinių bagažu, tai jie tikrai turi žymų pranašumą prieš kitus.“
