Apie tai, kaip senąsias tradicijas galima panaudoti kuriant savo namų jaukumą pasakoja „Fėjos namų“ produktų vadovė Svajūnė Sabaliauskaitė
Įvairūs dekoro elementai, interjero detalės dažnai stilizuojami įvairių kultūrų ornamentais, taip pat jie vis dažniau panaudojami ir namų tekstilėje.
Rytų kultūrose ypač ryškūs charakteringi ir abstraktūs geometriniai ornamentai, persipinantys su ryškiomis, sodriomis spalvomis, spinduliuojančiomis džiugesį, palaimą. Būtent šią stilistiką jie tobulai pritaiko namų tekstilėje. Net ir šiandieniniame rytietiškame interjere dominuoja gausūs ornamentai. Ypač populiaria tampa senoji simbolika, kuri perkeliama į namų tekstilę.
Pietų kultūros spalvų sodrumu ir žaisme ne ką nusileidžia rytiečiams. Šios kultūros spalvų ir raštų suvokimas tiesiog persmelktas gamtos žavesio. Pietietiško stiliaus audiniuose dominuoja dar abstraktesni ornamentai, simbolizuojantys pasaulio harmoniją, tobulą galaktikos žavesį, persipinantį su spalvingąja gamta.
Kurdami savo namus, lietuviai neretai pasitelkia svetimų kultūrų tradicijas, ornamentiką, stilistiką. Tačiau vertėtų pastebėti, kad lietuvių kultūra ir tradicijos yra ne ką prastesnės ir vis dažniau dizaineriai į jas atsisuka. Antai, ypač populiarus senasis karpinių menas, atkeliavęs į Lietuvą XVI a.
„Karpiniai yra stilizuoti, dekoratyvūs, motyvai puošnūs, jie – nuostabi ir „amžinai madinga“ meno rūšis. Būtent juos lietuvių dizaineriai sėkmingai pritaikė namų tekstilėje“,– pasakoja S. Sabaliauskaitė.
Iš lietuvių liaudies dainų puikiai žinome, kiek daug dėmesio skiriama augalams: aguonėlei, bijūnėliui, lelijėlei ir t.t. Gėlių motyvai tekstilėje suteikia namams jaukumo ir spalvų, o derinami su įvairiomis interjero detalėmis, juos paverčia ypač stilingais.
Lietuvių kultūra su savo papročiais ir giliomis tradicijomis yra be galo žavinga. Joje lygiai taip pat, kaip ir kitose senosiose kultūrose, galima rasti stulbinančių ornamentų, senovinės stilistikos, kuri kuo puikiausiai derinama su modernumu.
„Kuriantiems jaukų ir šiltą miegamąjį visuomet patariame pirmiausia atsigręžti į savo šaknis ir savo be galo žavias kultūros tradicijas, perteikiamas ant audinio, ir tik neradus nieko tinkamo, pasinerti į egzotiškų kraštų ar vakarietišką stilistiką“,– pataria S. Sabaliauskaitė.
