Butas buvo autentiškai sovietinis: tapetai sluoksniais nuo 1970-ųjų, senos durys, langai ir net koridoriaus sienos priminė praėjusius laikus. Kristina pasakoja, kad pirminis tikslas buvo paprastas – per du mėnesius įsirengti būstą taip, kad galėtų jame apsigyventi, o likusią renovaciją tęsti gyvendami jame.
Atskleidė, kaip atrodė atnaujinimo procesas
Pora nusprendė nesivaikyti standartinių, pilkų ir niūrių interjerų, kurie dabar dažnai matomi renovuotuose butuose, ir norėjo sukurti savo unikalų, gyvybingą namų jaukumą.
Su ribotu biudžetu ir laiku jie visas reformas atliko savo rankomis – nuo tapetų lupimo iki sienų atidengimo – įnešdami į kiekvieną kampelį savo viziją ir stilių.
„Kažkada ten buvo atliktas tik kosmetinis remontas. Radome du sluoksnius tapetų po dažais, kurie, matyt, buvo klijuoti dar apie 1970-uosius, nes viskas atrodė labai sena ir neliesta.
Vienas langas buvo pakeistas į plastikinį, o visi kiti langai, durys ir net smulkios detalės liko nuo pat pastatymo laikų“, – apie pradinę buto būklę pasakoja Kristina.
Pora ypatingai jautė laiko spaudimą: gavę raktus rugsėjo 1-ąją, per du mėnesius norėjo įsirengti būstą taip, kad galėtų jame apsigyventi ir toliau tvarkytis gyvendami.
„Jeigu būtų buvę daugiau laiko, gal būtume darę viską kitaip, priėmę kitokius sprendimus. Tačiau nekeitėme išplanavimo ir negriovėme sienų“, – sako Kristina.
Kristina su vyru siekė kurti gyvą ir originalų interjerą, vengdami įprastų pilkų ir niūrių spalvų.
„Jeigu nusiperki renovuotą butą, atrodo, kad visi baldai ir interjero sprendimai paimti iš tos pačios parduotuvės. Mes iš karto nusprendėme, kad taip nenorime – mūsų renovacija bus savita, ne tokia, kaip daro visi kiti“, – atskleidžia moteris.
Įgyvendinant projektą teko susidurti ir su iššūkiais. Pavyzdžiui, koridoriuje sienas dengė izoplenas – dirbtinės odos imitacija su ornamentais, kurie anksčiau būdavo klijuojami koridoriuose. Jo pašalinimas reikalavo daug fizinių jėgų ir laiko.
Sienos vietomis buvo išgremžtos, su nelygumais ir netobulumais, tačiau pora nusprendė palikti jų žavesį ir istoriją:
„Visas žavesys to buto yra tame, kad jis turi savo istoriją ir išgyvenimus. Nelyginome sienų, nešpakliavome – tik nugruntavome ir nudažėme keliais sluoksniais dažų.“
Pora taip pat nusprendė palikti atskirą virtuvės erdvę, nes Kristina nemėgsta, kai virtuvės kvapai ir riebalai sklinda į bendrą poilsio erdvę. Pasak jos, toks sprendimas padeda išlaikyti komfortą ir jaukumą svetainėje.
Viską darė savo rankomis
Kristina pasakoja, kad visą buto remontą kartu su vyru jie atliko patys. Vienintelė sritis, kurioje teko pasikviesti meistrus, buvo naujų vamzdžių įrengimas – tuomet kvietė santechniką, nes vyras bijojo užlieti kaimynus dėl bendro kanalizacijos stovo.
„Elektrą visą patys išvedžiojome. Elektrikas mus prijungė tik prie bendro skydo, o visas rozetes, šviestuvus, laidus – absoliučiai viską padarėme patys. Sunkiausias darbas buvo išvedžioti elektrą ir paslėpti laidus“, – prisimena Kristina.
Nors elektra buvo didelis iššūkis, dar viena rimta užduotis laukė virtuvėje. Keramikinėmis plytelėmis sovietų laikais išklijuota siena buvo aptrupėjusi, o nulupus plyteles atsivėrė dar nemalonesnis vaizdas – po plytelėmis liko aliejinių dažų sluoksnis ir plytelių klijų likučiai.
„Valyti viską nuo sienų būtų užtrukę pernelyg ilgai, todėl radome sprendimą – vinilo plokštes, kurias galima dėti ant visų paviršių. Jos yra ekologiškos ir nors nebuvo pigiausias sprendimas, sutaupė daug laiko“, – aiškina moteris.
Ji taip pat paminėjo, kad socialiniuose tinkluose pasidalijus atsinaujinimo nuotraukomis, daugelį sudomino buto lubos. Iš pradžių jos buvo padengtos kreida ir dažytos aliejiniais dažais, tačiau nuvalius sluoksnius atsivėrė natūralus blokas, kurį pora nusprendė palikti matomą, tik padengti laku – lubos atrodė įdomiai ir išskirtinai, suteikdamos butui unikalų charakterį.
Interjero sprendimai
Buto interjero kūrime pora atsižvelgė tiek į savo norus, tiek į daiktus, kuriuos Kristina paveldėjo iš senelių ar įsigijo begyvendama ankstesniuose gyvenamuosiuose butuose.
„Mėgstu tvarumo idėją, todėl dalis baldų atkeliavo su manimi iš tuomet, kai prieš 13 metų atsikrausčiau į Kauną. Jie puikiai tiko į naująją erdvę ir atlieka funkciją“, – sako Kristina.
Anksčiau ji buvo skandinaviško stiliaus mėgėja, tačiau nuo to pavargo – daugelis interjerų pasidarė vienodi, pilki ir nuobodūs.
„Norėjosi spalvų, gyvybingo interjero ir galimybės lengvai transformuoti erdvę pagal nuotaiką“, – atskleidžia moteris.
Per trejus metus butas pamažu keitėsi, buvo priimta daug praktinių sprendimų, kad gyventi būtų patogu tiek žmonėms, tiek augintiniams.
„Nieko nėra pastovesnio už laikinumą“, – juokiasi Kristina. Ji džiaugiasi galėdama kurti ir transformuoti interjerą pagal savo norus, nuotaiką bei praktinius poreikius.
„Labai džiaugiuosi, kad galiu svajoti, planuoti ir gyventi erdvėje, kurią kuriu pati“, – užbaigia pašnekovė.
Peržiūrėję Kristinos ir jos vyro sukurtą erdvę, sunku patikėti, kad šis butas kadaise buvo sovietinis dviejų kambarių būstas. Nuo spalvingų sienų iki praktiškų, transformuojamų sprendimų – kiekvienas kampelis spindi jų rankų darbu ir kūrybiškumu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
