Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiandien Seime Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija (STLA) susitiko su valdžios atstovais išsiaiškinti, kas kaltas, kad ankantiems pacientams neužtikrinamas reikalingas gydymas. Dabartinė valdžios pozicija pražūtinga daliai pacientų – negaudami būtino gydymo, jie rizikuoja negrįžtamai prarasti regėjimą bei jaučiasi nepelnytai diskriminuojami.

Šiandien Seime Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija (STLA) susitiko su valdžios atstovais išsiaiškinti, kas kaltas, kad ankantiems pacientams neužtikrinamas reikalingas gydymas. Dabartinė valdžios pozicija pražūtinga daliai pacientų – negaudami būtino gydymo, jie rizikuoja negrįžtamai prarasti regėjimą bei jaučiasi nepelnytai diskriminuojami.

REKLAMA
REKLAMA

Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijos (STLA) prezidentė Dalia Marija Žižliauskienė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje yra 500 pacientų, kuriems reikėtų gydymo injekcijomis, diagnozuota cukrinio diabeto komplikacija, pažeidžianti tinklainės kraujagysles – geltonosios dėmės paburkimas (GDP). Tokie pacientai yra gydomi lazeriu, tačiau procedūra efektyvi tik pusei jų, likusiai pusei turėtų būti taikomas gydymas vaistų injekcijomis į akis arba injekcijas kombinuojant su lazeriu. „Paradoksalu, bet šiems ligoniams reikalingą gydymą injekcijomis valstybė atlygina sergantiesiems panašia akių liga, tuo tarpu regėjimo netenkantiems dėl cukrinio diabeto – užvertos visos valdžios institucijų durys, jie praranda regėjimą ir yra palikti likimo valiai. Manome, kad tokiais sprendimais valstybė neužtikrina lygiateisiškumo į gydymą, pacientai diskriminuojami“, – sako D. M. Žižliauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Kita problema, su kuria susiduria sergantieji tinklainės ligomis, – pacientai negauna laiku tinkamo ir reguliaraus gydymo , nes atsakingos institucijos nepasirūpina, kad centralizuotai būtų nupirktas reikiamas kiekis vaistų. Pernai sergantieji amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) tris mėnesius negalėjo gauti gydymo, nes gydymo centruose pasibaigė vaistai. „Gydymas šiems pacientams tęsiamas bent dvejus metus pagal poreikį ir vidutiniškai vienam pacientui per metus reikia 5 injekcijų. Nutraukus vaistų leidimą ilgesniam laikui, ligonis gali negrįžtamai prarasti regėjimą ir tolimesnis gydymas tapti nebereikalingas. Dėl nuolat vėluojančio vaistų pirkimo, švaistomos biudžeto lėšos, nes brangūs vaistai naudojami neefektyviai ir vietoj gero gydymo rezultato, kuris padėtų išsaugoti regėjimą, ligonis netenka regėjimo“, – teigia D. M. Žižliauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Remiantis Valstybinės ligonių kasos nustatyta tvarka, nuo 2013 m. rugsėjo prieš užsakant vaistus, gydytojai atsiuntė gydytų pacientų sąrašus, pagal kuriuos yra užtikrinamas gydymo tęstinumas iki 2014 m pirmo ketvirčio. Pasak D. M. Žižliauskienės, tai reiškia skaudžias pasekmes naujai diagnozuotiems pacientams, t.y. tiems, kuriems liga buvo diagnozuota po sąrašų patvirtinimo, gydytojai tiesiog nebegali jų pradėti gydyti, nors kiekviena papildoma savaitė laukimo be vaisto gali reikšti visišką apakimą.

D. M. Žižliauskienė tikisi, kad valstybinės institucijos atsakingiau žiūrės į gydymo prieinamumą ankantiems pacientams. Ji teigia, kad kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą su prašymu laiku aprūpinti pacientus būtinais vaistais bandyta ne kartą, tačiau valdžios atstovai iki šiol demonstravo abejingumą, motyvuodami nepakankamu sveikatos apsaugos sistemos finansavimu. „Sergantiesiems tinklainės ligomis reikalingas gydymas centralizuotai perkamais vaistais, kurių tiekimą privalo užtikrinti mūsų valstybė“, – teigia STLA prezidentė.

REKLAMA
REKLAMA

Apie diabetinį geltonosios dėmės paburkimą

Diabetinis geltonosios dėmės paburkimas (DGDP) yra cukrinio diabeto komplikacija. Tai pagrindinė darbingo amžiaus žmonių silpnaregystės ir aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. Aklumas tarp sergančiųjų diabetu yra 25 kartus dažnesnis, palyginti su bendrąja populiacija. Skaičiuojama, kad diabetiniu geltonosios dėmės paburkimu Lietuvoje serga apie 1400 gyventojų. DGDP anksčiau buvo gydomas lazeriu, bet jei pakenkiamas pats tinklaines centras, gydymas lazeriu gali būti net ir žalingas, tokiais atvejais reikalingos vaistų injekcijos į stiklakūnį arba injekcijos kombinuojamos su lazeriu. Toks gydymas suteikia galimybę ne tik išsaugoti, bet ir pagerinti regėjimą. Skaičiuojama, kad DGDP su centro pakenkimu Lietuvoje serga apie 500 gyventojų.

Apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas, kuomet geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės ir ima silpti centrinis regėjimas.

REKLAMA
REKLAMA

Tai viena dažniausių pagyvenusių žmonių (vyresnių nei 65 m.) aklumo priežasčių. Manoma, kad Lietuvoje toli pažengusia AGDD forma sergančiųjų yra apie 20 tūkst. ir kasmet jų padaugėja nuo 1 iki 2 tūkstančių. Apie 85 proc. AGDD atvejų sudaro vadinamoji sausoji forma – ji neturi gydymo, akių gydytojai rekomenduoja tik profilaktiką. Tarp pradine sausąja forma sergančių ligonių didesnė dalis neturi regėjimo sutrikimų, tačiau pažengusios ligos stadijoje išsivysto atrofija ir ženkliai pablogėja regėjimas. Kita AGDD forma – eksudacinė, dėl jos regėjimą praranda nuo 80 iki 90 proc. AGDD ligonių. Eksudacinė amžinės geltonosios dėmės degeneracijos forma sudaro apytiksliai 10 proc. AGDD atvejų. Dažnas net nepastebi, jog serga eksudacine AGDD, kol nepradeda matyti banguotų linijų, tamsių dėmių ar kitų pokyčių savo regėjime. Susirgus šia ligos forma, regėjimą išsaugoti galima tik laiku pradėjus efektyvų ir saugų gydymą.

REKLAMA
REKLAMA

Norintys prisijungti prie Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijos, dėl išsamesnės informacijos gali kreiptis telefonu (85) 245 0123 arba elektroniniu paštu [email protected]

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų