Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą.
Lietuviai turi savo meilės dieną
Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą.
Pamiršę speiguotą vasarį, puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją.
Profesorė P. Dundulienė spėja, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos. Viena – dabartiniame Aleksote, anuometiniame Svibirgale, pagal tekėjusį Svibirgalos upelį. Kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje. Pasak istoriko T. Narbuto, Mildai turėjęs būti skirtas balandžio mėnuo, o Vilniaus Antakalnyje esą stovėjusi jos šventykla.
Mildos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Kur ta upė, kaip ji vadinama dabar? Prūsijoje, Lietuvoje ar Latvijoje jos ieškoti?..
Netoli Perlojos iš Ašarinio ežero išteka upeliukas Mildupis. Žinia, prieš keletą šimtmečių jis buvo didesnis, o dabar legendos nuotrupos kalba, jog ten mėgusi vaikščioti lyg tai kunigaikštytė, lyg tai dievaitė Milda.
Gal prie to Mildupio gilioje senovėje, legendinio karaliaus Perliaus metais, būta Mildos šventyklos? Gal ten, atėjus gegužės mėnesiui – Mildos mėnesiui, pilnais gyvybės paupiais vaikščiojo anų laikų jaunimas? Beje, pagoniškais laikais šis mėnuo dar vadintas sėmeniu, žiedžiu, miličiu, mildiniu.
Padarykite šiuos veiksmus – pritrauksite meilę
Apie tai, ką būtina padaryti gegužės 13-ąją, meilės deivės Mildos dieną, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo astrologė VAiva Budraitytė.
Ji sakė, kad abi meilės dienos yra analogiškos šventės, tik Valentino diena yra krikščioniška, o Gegužės 13-toji – pagoniška. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka būtent meilės deivė Milda:
„Milda yra gana stipri deivė, nebūtinai santuokinės meilės. Taip pat ji yra ir vaisingumo deivė, jos dėka mes neišnykome. Būtent per Mildos dieną prasideda vaisingiausias ir mistiškiausias metų periodas, kuris baigiasi tik po Joninių.“
Astrologė pasakojo, kad jau nuo seno laikotarpis nuo Mildos dienos buvo skirtas įvairioms gegužinėms, jaunimo šokiams, dainoms ir poravimuisi, kad jie rudenį, nuėmę derlių, jau galėtų tuoktis. Meilę į namus prisikviesti buvo bandoma įvairiais mistiškais augalais:
„Merginos labai dažnai sėdavo medetkas. Jei patinkantis vaikinas ateidavo į kiemą ar palydėdavo po šokių iki vartelių, mergina paimdavo šluotą nuo pečiaus ir sušluodavo tas simbolines batų dulkes. Tada suberdavo jas į lysves ar taip vadinamus rūtų darželius.“
Buvo tikima, kad tai padės į namus prisikviesti patinkantį žmogų ir pelnyti jo meilę. Taip pat, jei iki Mildos dienos dar nebuvo pasodintos rūtos, merginos sėdavo ir jas. Buvo tikima, kad jei mergina pasės rūtas, ji greitai ištekės.
Palanki diena žolelių rinkimui
V. Budraitytė atskleidė, kad šią dieną reikėtų stengtis nesipykti, nevartoti alkoholio. Palankiausia būtų padaryti ką nors gero dėl kito žmogaus arba rinkti tam tikras žoleles, kurios šiandien turi ypač stiprią galią:
„Ši diena labai tinkama beržų lapų ir visokių vaistažolių rinkimui, ypač susijusių su meile: medetkų, šalavijų, rūtų. Galima jų prisirinkti, pasidžiovinti ir turėti prieskoniams.“
Būrėja sako, kad yra ir dar vienas magiškas meilės augalas, kurį dauguma žmonių pamiršta:
„Yra tokia žolelė gelsvė. Gegužės 13-ąją galima tiems, kurie jas turi daugiametes, jas nusipjauti ir padėti džiovinti. Vėliau jas galima dėti į arbatą, sriubą, salotas, nes jos ne tik suteikia gardumo, bet ir gali padėti pelnyti norimo žmogaus dėmesį.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
