Valyti stiklus iš vidaus – bergždžias reikalas, nes netrukus juos vėl padengia rasa. Į langą pučiamas šiltas oras turi labai greitai nuo jo nudžiovinti drėgmę. Jei taip nėra, reikia ieškoti priežasčių kodėl.
Pakeisti oro filtrą
Patikrinkite, ar netyčia neįjungėte vadinamosios vidaus oro cirkuliacijos, o jeigu ventiliatorius veikia, bet langai ir toliau rasoja, patikrinkite salono filtro būklę.
„Apie šį elementą automobilį apžiūrintys mechanikai dažnai pamiršta, ypač jei jis sunkiau pasiekiamas. Jau po kelių mėnesių filtras gali užsikimšti, todėl automobilio vėdinimas nebus veiksmingas ir langai nuolat rasos“, – sako servisų tinklo „Kemi“ vadovas Žygimantas Tubutis.
Salono filtrą rekomenduojama keisti ne rečiau kaip kartą per metus, automobiliuose, eksploatuojamuose dulkėtais keliais arba ilgomis trasomis, – net dažniau. „Salono filtrui užsikimšus, ne tik silpnai pučiamas oras, bet ir ventiliacijos varikliukui tenka didesnė apkrova ir jis kartais neatlaiko“, – sako Ž.Tubutis.
Tačiau ne visi mechanikai apie jį pagalvoja. Tiesa, daugumos automobilių modelių salono filtrą galima pakeisti savarankiškai, tam net nereikia jokių ypatingų įrankių. Tereikia turėti įprastą atsuktuvą. Filtrai dažniausiai montuojami po langais (pasiekiami atidarius variklio dangtį ir nuėmus plastikinį dangtį) arba salone po daiktadėže.
Jei statote automobilį lauke, atidarykite variklio dangtį ir patikrinkite, ar nuo medžių krentantys lapai neužkimšo vandens nutekėjimo drenažo angų – dažniausiai jos yra po priekiniu stiklu, apsaugotos plastikinėmis grotelėmis.
Pažiūrėkite po stiklo valytuvais ir kilimėliais. Jeigu automobilyje drėgna dėl to, kad, pavyzdžiui, per pažeistas langų tarpines arba stoglangį į saloną patenka vanduo, gero matomumo tikėtis neverta.
Genda šildymo pečius
Dar opesnė ši bėda žiemą, kai ant stiklų susikaupusi drėgmė virsta ledu. Tada tenka grandyti ne tik išorinę, bet ir vidinę stiklų pusę, šerkšnas krenta ant panelės, virsta vandeniu ir ratas taip sukasi. Kas patyrė šią bėdą, žino, kad tai labai menkas malonumas. Specialistai teigia, kad tvarkingo automobilio stiklai chroniškai rasoti negali. Jei tai vyksta – kažkas nėra tvarkoje.
Tai bene rimčiausia problema, kurios pašalinimui teks pasitelkti meistrus. Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl langai labai rasoja, – kiauras šildymo pečius. Tuomet drėgmė papuola į saloną ir dėl to langai pradeda rasoti. Jei pastebite, kad dažnai dingsta aušinimo skystis – tai gali būti nesandarus pečius. Per salono šildymo pečių skystis įteka į saloną, kaupiasi drėgmė ir rasoja langai. Tas pats aušinimo skystis – antifrizas – cirkuliuoja ir per salono šildymo pečių.
Ši problema gali kilti, jei retai ar apskritai nekeičiate antifrizo. Aušinimo skystį reikia keisti lygiai taip pat, kaip ir tepalą. Gal ne tiek dažnai, bet reikia. Antifrizas taip pat praranda savo savybes ir detalės pradeda oksiduotis, rūdyti, galiausiai prakiūra – sistema rūdija iš vidaus. Aušinimo skystis yra kaip riebalas, apsaugantis nuo korozijos.
Be to, ne visiems automobiliams tinka vienodi aušinimo skysčiai. Geriausia sekti gamintojų rekomendacijas, nes kai kuriems automobiliams reikalingas specifinis aušinimo skystis.
Drėgmės šaltiniai salone
Įjungta salono oro cirkuliacija. Dauguma automobilių turi sklendę, kuri leidžia sukurti vidinę oro cirkuliaciją salone. Taip automatiškai sumažėja oro apykaita ir didėja drėgmės lygis, mat į riboto tūrio aplinką patenka žmonių iškvepiami garai.
Užsikimšę vandens latakai. Nuo stogo vandenį nukreipiantys latakai įprastai baigiasi drenažo angomis po priekiniu stiklu. Jei kurioje nors vietoje šie kanalai yra užkimšti lapais, purvu ar šiukšlėmis, vandens nutekėjimo nukreipimas sutrinka ir jis gali patekti po gumomis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į gumų sandarumą. Vanduo gali patekti net tik per prastai izoliuotus priekinio stiklo šonus, bet ir per stoglangį, jei jis automobilyje yra.
Kiti drėgmės šaltiniai salone. Vairuotojai ne visuomet atkreipia dėmesį į tai, kad po lietingos savaitės permirko kilimėliai. Langų rasojimą gali paskatinti bet kokie salone esantys papildomi drėgmės šaltiniai, todėl jei šildymas ir oro tiekimo sistema veikia silpnai, drėgnus drabužius, skėčius ir kitus rudeniškus atributus verčiau laikyti bagažinėje.
Rudenį labai svarbu, kad automobilis, o ypač jo priekinis stiklas, būtų švarūs. Priekyje važiuojantys automobiliai aptaško jūsų automobilio priekį purvinu vandeniu, o palikę automobilį stovėti, galite jį rasti padengtą nukritusiais lapais. Įpraskite reguliariai valyti langus – bus geresnis matomumas, o valytuvai ilgiau tarnaus. Valydami švarų paviršių, valytuvai daug geriau nuvalys vandenį ir ilgiau neges. Jei pastebite, kad net naudojant valytuvus langai lieka nešvarūs, patikrinkite, ar valytuvų gumelės švarios ir nepažeistos. Nepamirškite – pažeistus valytuvus reikia kuo greičiau pakeisti.
Ruduo – tai daug lietaus ir slidūs keliai. Dėl to pailgėja stabdymo kelias. Jei norite vairuoti saugiai, padangos turi būti geros būklės. Minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis – 3 mm, o žieminių – 4,5 mm. Jei jūsų padangos jau pasiekė minimalią ribą, jas reikia pakeisti. Padangas taip pat reikia pakeisti, jei jos yra senos. Apskritai, naudoti senesnes kaip 5–6 metų žiemines padangas yra nesaugu.
Padangas reikia pakeisti vos tik pradeda keistis orai. Spalį vidutinė temperatūra dienos metu yra 10 °C – pats laikas pradėti galvoti apie padangų keitimą. Temperatūrai nuolat laikantis apie 7 °C, padangas jau būtina keisti. Nepamirškite – paslaugą reikia užsakyti iš anksto, taigi neatidėkite padangų keitimo paskutinei minutei.
Žibintai – svarbu
Vėlyvą rudenį sandarinimo gumos tampa itin pažeidžiamos. Dienos metu, kai šilčiau, jos sudrėksta, o naktį, temperatūrai nukritus žemiau nulio, vanduo užšąla. Taip pažeidžiamos sandarinimo gumos. Kai žiemą negalėsite atidaryti durelių, pagalvokite, gal tai lemti galėjo nepriežiūra rudenį. Jei norite, kad sandarinimo gumos atlaikytų artėjančią žiemą, nuvalykite jas medžiagine skiaute ir padenkite silikono sandarikliu.
Iš visų dalių, kurias reikia paruošti rudeniui, žibintai turbūt dažniausiai pamirštami. Tai stebina, žinant, kokie jie yra svarbūs saugiam vairavimui.
Geriausia žibintus tikrinti reguliariai. Bent kartą per mėnesį reikėtų paprašyti keleivio pažiūrėti, ar žibintai veikia tinkamai. Dar geriau būtų tai daryti kas savaitę. Nepamirškite – lemputė nebūtinai turi būti jau perdegusi, kad ją reikėtų pakeisti. Jei šviesa silpnesnė, nei turėtų būti, vadinasi, kažkas yra negerai, ir tikriausiai lemputė netrukus nebeveiks.
Akumuliatoriaus būklė
Rudenį automobilyje pradedama vartoti daugiau elektros energijos: reikia šildyti saloną ir naudoti valytuvus, netrukus reikės pradėti šildyti ir veidrodėlius bei galinį stiklą. Artėjant rudeniui reikėtų patikrinti, ar veikia visi elektriniai komponentai. Skirkite tam 15 minučių: įjunkite salono šildymą, oro kondicionierių, automobilio šildymą, salono apšvietimą, patikrinkite, ar tinkamai veikia veidrodėliai ir langai. Tai atlikite įjungę variklį, nes kitaip eikvosite akumuliatorių.
Jei akumuliatorių patikrinsite rudenį ir nustatysite, kad reikia jį taisyti ar keisti, dar turėsite pakankamai laiko remontuoti senąjį ar išsirinkti naują. Tačiau jei vieną žiemos rytą automobilis tiesiog neužsikurs, jūsų sprendimus veiks stiprios emocijos ir laiko stoka.
Kaip įvertinti akumuliatoriaus būklę? Visiškai įkrauto akumuliatoriaus įtampa turėtų būti 12,6 V. Jei įtampa nukrenta iki 12,4 V, akumuliatorius yra išsikrovęs. Taip pat reikėtų patikrinti savaiminio išsikrovimo srovę – ji neturėtų viršyti 5 mA (0,05 A). Savaiminio išsikrovimo srovė yra įvairių automobilio priedų (kompiuterio, radijo ar signalizacijos) suvartojama elektros energija esant išjungtam varikliui.
Prieš apsilankant autoservise, galite patikrinti, ar akumuliatorius gerai pritvirtintas, o gnybtai švarūs.
