Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

TV3 Televizija kartu su „Swedbank“ organizuojama iniciatyva „Dalinkimės šviesiomis istorijomis“ kviečia visus šiuo sudėtingu laikotarpiu prisiminti šiltas istorijas ir dalintis gerumu. 

TV3 Televizija kartu su „Swedbank“ organizuojama iniciatyva „Dalinkimės šviesiomis istorijomis“ kviečia visus šiuo sudėtingu laikotarpiu prisiminti šiltas istorijas ir dalintis gerumu. 

REKLAMA
REKLAMA

Norite kam nors padėkoti iš visos širdies ar tiesiog tarti šiltą žodį? Turite tam išskirtinę galimybę. Nufilmuokite savo šviesią istoriją, įkelkite į specialų puslapį čia, o įdomiausios istorijos bus parodytos šventinėje TV3 laidoje „Šviesios istorijos“. 

Štai televizijos laidų vedėjas Mindaugas Rainys prisimena įvykį, kurį jis vadina savo antruoju gimtadieniu. 

„Aš norėčiau pasidalinti istorija, kuri ir šviesi, ir man labai patinka dėl kelių priežasčių. Pirma priežastis, kad istorijos rezultatas leidžia man džiaugtis antru gimtadieniu, o antra priežastis – tai yra tiesiogiai susiję su mano broliu, ir dėl to, kuriam norisi ištarti „ačiū“, už tai, kad galiu švęsti antrą gimtadienį.

Buvo, manau, man ketveri, o broliui aštuoneri metai – mes žiemą išėjome į lauką pažaisti, kaip įprasta, ir šalia mūsų namų statė naują penkiaaukštį, o jo pamatai buvo ką tik iškloti, ir aišku į pirmą aukštą dar niekas neskubėjo keliauti. Tai mes tuose pamatuose ir žaidėme, ir maža to, pamatuose radom vandens telkinį užšalusį, ant kurio buvo galima teoriškai užlipti ir būti tarsi ant ledo. 

REKLAMA
REKLAMA

Vienintelis dalykas, kurio nepaskaičiavo, kad užlipus ant ledo, jis gali lūžti – ir man taip nutiko. Būdamas ketverių metų, su visais žieminiais, vilnoniais rūbais (ir jei prisimena kas nors tuos laikus, tai tokie seni tarybiniai kailiniai – labai pūsti) įlūžau į vandenį. Vanduo prisigėrė į visus rūbus ir, būdamas tik ketverių, jaučiu, kaip guliu ant nugaros ir bandau išsikapstyti.

Viska truko labai neilgai, vos gal kelios sekundės, kai mano akyse brolis su tokiais pat rūbais, būdamas aštuonerių, šoko paskui mane – gelbėti. Jam įšokus – abudu pradėjome skęsti. Bet brolis buvo pakankamai stiprus, kad paimtų mane už pakarpos ir bandytų irtis iki pamatų krašto, už kurio būtų galima užsikabinti. Ir štai čia į pagalbą atkeliavo du ar trys mano brolio draugai, kurių aš jau neprisimenu ir nebepažįstu. Jie, būdami patys vaikai, padarė tam tikrą grandinę: užkabino mano brolio ranką, užkabino mane, ir mus ištempė. 

REKLAMA
REKLAMA

Dabar tai prisimenu kaip nuotykį, tačiau tada tai buvo tikrai nelabai smagu. Buvo daug išgąsčio, buvo daug ašarų. Prie minus maždaug 10 laipsnių šlapi parėjome namo, gavom pylos nuo mamos. Bet dienos pabaigoje, kai tapome suaugę, išgąsčio liko vis mažiau ir liko begalinis dėkingumas broliui ir brolio draugams, sukūrusiems antrą gimtadienį. Tai ir norisi šiandien pasakyti ačiū tau, broli“, – šypsodamasis broliui dėkoja M. Rainys. 

Turite ir jūs šviesių nutikimų? Pasidalinkite jomis čia, tegul jūsų istorijų herojai išgirsta, kokie esame jiems dėkingi. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų