Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga sutiko, kad iš dalies atsipalaidavimas nuo pandemijos išties daromas pagrįstai.
„Jau yra publikuoti duomenys, kad omikron atmaina yra mažiau pavojinga tiek neskiepytiems, tiek skiepytiems. Tiek mirtingumo, tiek hospitalizacijos rizika yra ženkliai mažesnė, bet tas atsipalaidavimas yra šiek tiek apgaulingas. Ką mes turim matyti – kasdien apie 10 žmonių nuo koronaviruso miršta. Taigi tai nėra visiškai išnykusi problema“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo jis.
Ligoninės užkimštos, nespėja išnešti mirusiųjų
Anot mediko, kitas turintis versti suklusti dalykas yra dabartinė situacija Honkonge.
„Ten yra masiškos mirtys nuo kovido, pats didžiausias pas juos įvykęs pikas, kelis kartus viršijantis mirtingumą nuo COVID mūsų šalyje. Kodėl [taip yra]? Dėl to, kad tenai daugiausiai miršta nuo kovido vyresnio amžiaus žmonės, kurių populiacija yra mažiausiai vakcinuota – apie 30–37 proc.
Ir užsienio žiniasklaida rašo, jog ten dabar situacija [tokia], kad ligoninės užkimštos ir esamas ligonis kurį laiką vienoje palatoje guli su maiše esančiu jau mirusiu palatos draugu. Tai mes matome, kuo gali baigtis net ir šiltėjant, jei rizikos grupės nebus tinkamai ir laiku paskiepijamos, nebus laiku gavę trečiosios dozės. Mes matome, kad ta banga net ir omikron atveju gali smogti patiems pažeidžiamiausiems“, – komentavo M. Strioga.
Didžiausias dėmesys – vyresniems nei 50 metų
Onkoimunologas tvirtino, kad informacijos apie vakcinaciją šuo metu yra pakankamai ir nereikia imtis prievartos priemonių kaip buvo galimybių pasas ar kiti ribojimai.
„Aišku, jei būtų protrūkiai, kentėtume visi, kadangi būtų apkraunama sveikatos apsaugos sistema“, – komentavo gydytojas.
Anot jo, dabar didžiausias dėmesys turėtų būti nukreiptas į vyresnius nei 50 metų žmones ir ypač į tuos, kurie turi gretutinių ligų, kad jie būtų pasiskiepiję visomis trimis dozėmis.
„Manoma, toks yra apsitarimas ekspertų taryboje, Vyriausybėje, kad rugpjūtį-rugsėjo pradėti vėl masinę vakcinaciją ketvirtąja doze.“
„Jei jie yra persirgę ir dviem dozėmis pasiskiepiję, viskas tvarkoje, jie yra saugūs. Nes beblėstant imuniniam atsakui arba kurie iš viso nebuvo vakcinuoti, kaip rodo Honkongo situacija, jie gali vėl sukelti antplūdį sveikatos apsaugos sistemai“, – pastebėjo M. Strioga.
Masinė vakcinacija 4 skiepu – rugpjūtį-rugsėjį
Paklaustas, ar jau laikas kalbėti apie 4 skiepo dozę, ypač tiems, kurie trečiąjį skiepą gavo dar tik žiemai prasidedant, pašnekovas nurodė, kad preliminariai toks laikas ateis artėjant rudeniui.
„Preliminariai yra galvojama, kad <...> vakcinacijos kampaniją pradėsime prieš artėjant kitų metų šaltajam sezonui, <...> manoma, toks yra apsitarimas ekspertų taryboje, Vyriausybėje, kad rugpjūtį-rugsėjį pradėti vėl masinę vakcinaciją ketvirtąja doze.
Tik kiek mes dar vadinsime ir skaičiuosime jas, gripo vakcinų gi mes neskaičiuojame – ketvirtoji, penktoji, šeštoji. Greičiausiai mes turėsime pereiti ir vertinti šias vakcinas nuo COVID-19 kaip sezonines vakcinas nuo vienos iš peršalimo ligų“, – komentavo M. Strioga.
Ar COVID-19 jau tampa sezoninė liga?
Pasiteiravus, ar koronavirusas jau tampa artimesnis sezoniniam gripui, M. Strioga pirmiausia siūlė pasižiūrėti į mirtingumo rodiklius.
„Jei 10 žmonių miršta, taip, tai yra didžiausios rizikos, dažniausiai vyresni nei 70–80 m., žmonės, tai šiaip įprastos gripo epidemijos metu mes tokių skaičių niekada nematome. Tai kadangi mes nesame nusistatę, nuo kiek mums jau turėtų neberūpėti, kad jei vyresnis nei tam tikro amžiaus, tai ignoruokime.
Tai čia nei etiniais, nei bendražmogiškaisiais principais tas nesutaptų. Tai jei matome, kad miršta pažeidžiamiausieji, visuomenė turi apsispręsti, svarbios tos mirtys ar ne, ar numojame ranka ir sakome, kad jau laikas atėjo, tai kaip su žmogaus teisėmis tada, kas tą laiką nustato, kad jau gana“, – komentavo jis.
Kaukes nusimesti palengva
Paklaustas, kokiu tempu reikėtų skubėti panaikinti likusius pandemijos suvaržymus, M. Strioga visgi siūlė neskubėti.
„Vienareikšmio atsakymo nėra, virusas vienaip ar kitaip sezoniškumą rodo, ta jo banga turėtų slopti. Pakankama mūsų visuomenės dalis yra imunizuota, tad, savaime aišku, kad palaipsniui apsauginių veido priemonių ir ribojimų galima atsisakyti pradedant nuo viešųjų erdvių kaip teatrai, kino teatrai, prekybos centrai“, – dėstė jis.
Anot gydytojo, kaukių nereikėtų visiems atsisakyti vienu metu, dar išlaikyti reikalavimą dėvėti ligoninėse, globos namuose, kur yra patys pažeidžiamiausi asmenys.
„Nuimant kaukes taip pat žiūrėti, ar nematome, greičiausiai, remiantis kitų šalių patirtimi, nematysime, atvejų šuolio, ar nėra kabinamos didžiausios rizikos grupės, tai po truputį bus galima nuimti tą reikalavimą paliekant tik rekomendaciją ir visai populiacijai. Bet siūlau nedaryti skubių judesių, jei jau tiek kaukes išnešiojome, ar mėnuo daugiau ar mažiau nepaveiks nieko – nei finansiškai, nei psichologiškai“, – komentavo M. Strioga.
