Dažną iš mūsų bent kartą gyvenime yra užvaldžiusi būsena, kuomet norėjosi šaukti, visus primušti, viską sugadinti, sugriauti, sunaikinti, atkeršyti. Ši aktyvi emocija yra vadinama pykčiu ir kyla, kai kliudoma patenkinti svarbų asmeninį poreikį ar norą. Psichologai teigia, kad pyktis gali kilti iš savigynos poreikio ir yra natūrali emocija, kuri netgi atlieka tam tikrą funkciją, padedančią išlikti, nes gali sutelkti psichologinius išteklius situacijos pataisymui. Tačiau nevaldomas pyktis gali pakenkti asmens gerovei tiek fiziologiniu, tiek psichologiniu, tiek socialiniu aspektu. Todėl pyktį būtina mokėti valdyti.
Iš visų emocinių būsenų pyktis ir baimė gali būti didžiausios kliūtys siekiant tikslo. Ir nesvarbu ar galvojame apie tikslą tarpusavio santykiuose, vaikų auklėjime, šeimoje, karjeroje ar versle. Pyktis, kaip ir bet kokia kita emocija – yra reakcija į tam tikrą situaciją, kuri priklauso nuo mūsų mąstymo, suvokimo, ankstesnių patirčių, įsitikinimų bei įpročių. Po jo kauke, kaip viena iš priežasčių, dažnai slepiasi gėdos jausmas arba bet koks kitas nepasitenkinimas savimi. Pavyzdžiui, įtūžusio tėvo rėkimas vaikui gali sukelti ne tik baimę, bet ir pyktį. Užaugęs jis gali išlieti neigiamas emocijas savo kasdienio gyvenimo situacijose, nes jaučia pyktį tėvui.
Jeigu jaučiamo pykčio kaltininkas yra žmogus, kuris prieš kurį laiką jums padarė skriaudą, tokiu atveju reiktų visais įmanomais būdais išlieti susikaupusias emocijas. Geriausia tai padaryti kalbantis su įsivaizduojamu žmogumi. Yra ir kitų metodų ir priemonių, kurios leidžia įveikti pyktį, išmokti išsivaduoti iš šios emocijos arba panaudoti jos teigiamas savybes. Pavyzdžiui, žmogus psichologo kabinete pasakoja: „Viršininkas manęs nekenčia. Jis pastebi kiekvieną mano klaidą. Šaukia ant manęs, nors tuo metu aš net nebegirdžiu ką jis sako. Po pokalbio mano smilkiniuose tvinksi, raumenys įsitempia, į kraują plūsta adrenalinas, kyla spaudimas. Kartais pats bijau pratrūkti, ar dar blogiau – norisi trenkti jam. Aš vos tvardausi“.
Kas nebuvote tokioje ar panašioje situacijoje? Galbūt pykote ant vaikų, ant žmonos ar ant kaimyno dėl ne vietoje pastatyto automobilio… Yra begalė situacijų, ir veikėjų, o emocija viena – pyktis. Dažnai žmonės sako, kad negali nieko padaryti, kad nustotų pykti, nes aplink tokios aplinkybes, kad kitaip nesigauna. Taip kalba tie, kurie jaučiasi situacijų ir žmonių aukomis.
Bet viskas atrodo kitaip, kai esi savo emocijų, elgesio, savo minčių šeimininkas. Kai pats nusprendi pykti, ar nepykti, šaukti, bartis – ar tylėti. Štai praėjus keliems mėnesiams, darbuotojas, kurio viršininkas „nekenčia“, vėl apsilanko pas jį konsultuojantį psichologą ir pasakoja: „Nežinau ką jis man jaučia – gal ir nekenčia. Jis ir toliau šaukia ant manęs, bet aš dabar išlieku ramus. Sutelkiu dėmesį į jo žodžius ir stengiuosi suprasti, ką jis nori pasakyti. Atsirenku tai, kas man svarbu, ką turėčiau atlikti kitaip. Pradėjęs taip elgtis pastebėjau, kad darau mažiau klaidų ir pykčio neliko. Tik yra noras įrodyti, kad galiu. O kartais, kai viršininkas labai įtūžta, bandau įsivaizduoti jį be prabangaus kostiumo, o tik su sauskelnėmis ir pūkuotomis zuikio ausimis. Tada aš vos tvardausi…nenusišypsojęs“. Taigi taisyklė visiems galioja ta pati – mūsų neįmanoma supykdyti, galime tik supykti patys! O pasirinkti gali tik tas, kas žino, iš ko galima rinktis. Pasirinkimo variantai atsiranda iš suvokimo (sąmoningumo, supratimo) kas vyksta su pačiu savimi, koks yra trokštamas rezultatas ir koks elgesys nuves prie jo.
Tie, kas nori išmokti pakeisti savo reakciją į nemalonius įvykius ar situacijas, gali pradėti nuo atsipalaidavimo pratimų, dėmesingumo praktikų, meditacinių pratybų. Yra ir apie tai pasakojančios literatūros. Be to, visada galite kreiptis į specialistą – psichologą ar psichoterapeutą, kuris pamokys, kaip tai atlikti savarankiškai. Atminkite – Jūs esate savo gyvenimo šeimininkas. Tad jeigu vėl pajusite, kad imate kaltinti kitus žmones, valstybę, aplinkybes ir pykstate, tučtuojau pasakykite sau „stop“. Nes tik jūs galite nuspręsti, kaip reaguoti į jus supančią aplinką ir žmones. O juk pyktis toli tikrai nenuves, tad ir pasirinkimas, atrodo, aiškus.
Parengė Grožio terapijos ir chirurgjos klinikos „Sugihara“ psichologė Rūta Suchockaitė
