Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Vasaros metu neretai pamirštame tinkamai apsisaugoti, neįvertiname kaitrios saulės stiprumo ir nukenčiame – nudegame saulėje. VUL Santaros klinikų gydytoja dermatovenerologė, projekto „Odos akademija“ koordinatorė Iveta Gylienė pataria, kaip reikėtų tinkamai apsisaugoti save ir vaikus, kaip atpažinti nudegimo laipsnį ir kokių priemonių imtis.

Vasaros metu neretai pamirštame tinkamai apsisaugoti, neįvertiname kaitrios saulės stiprumo ir nukenčiame – nudegame saulėje. VUL Santaros klinikų gydytoja dermatovenerologė, projekto „Odos akademija“ koordinatorė Iveta Gylienė pataria, kaip reikėtų tinkamai apsisaugoti save ir vaikus, kaip atpažinti nudegimo laipsnį ir kokių priemonių imtis.

Nudegimo laipsnis

Pirmiausia, vertėtų atpažinti nudegimo laipsnį, kad žinotume ar galime gydytis patys namuose, ar turėtume kreiptis į gydytojus. Gydytoja sako, kad saulės sukeliami nudegimai gali būti I arba II laipsnio.

„I-ojo laipsnio nudegimas yra „vasaros klasika“: pasireiškia saulei atvirų kūno odos sričių paraudimu, vietomis oda gali atrodyti paburkusi, patinusi. Nudegimų sritys paprastai skausmingos, jautrios prisilietimui, gali būti juntamas odos išsausėjimas, liečiant – odos karštumas, taip pat pasireikšti smulkių mažų pūslelių. Šiuos požymius kartais gali lydėti ir sisteminiai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, nuovargis, netgi pakilusi temperatūra“, – teigia I. Gylienė.

REKLAMA
REKLAMA

I-ojo laipsnio nudegimus tikriausiai esame patyrę kiekvienas, tačiau II-ojo laipsnio nudegimai yra gerokai retesni ir sudėtingesni, jo simptomai skausmingesni ir sunkiau gydomi. Toks nudegimas reikalauja vizito pas gydytoją.

„Jam būdingos stambios nepratrūkusios ar jau subliūškusios pūslės, susiformavusios ryškiai paraudusios odos fone, didesnis skausmingumas ir ilgesnis sveikimo periodas. Lydintys simptomai taip pat sunkesni, pakilusią temperatūrą papildo šaltkrėtis, gali pasireikšti dezorientacija, mieguistumas“, – pasakoja specialistė.

Kaip apsisaugoti?

Gydytoja sako, kad svarbiausia tinkama prevencija – apsauga nuo saulės. Taip pat svarbu vengti saulėkaitos nuo 10 iki 16 val., nes tuo metu saulės spinduliuotė yra aktyviausia, o spinduliai krenta stačiu kampu į žemės paviršių. Jei tai neįmanoma – imtis visų kitų papildomų apsauginių priemonių.

„Paprasčiausias ir tikriausiai plačiausiai naudojamas metodas – rūbai. Medžiagų apsauginės savybės gali būti skirtingos ir tam yra sukurtas UPF rodiklis, nurodomas ant kai kurių drabužių etikečių. Rinkoje netgi yra specialių skalbimo priemonių, kurios įsotina skalbiamus drabužius papildomomis UV spinduliuotę nukenksminančiomis medžiagomis. Jų būna pirkti aktyvaus laisvalaikio ir turistinių prekių parduotuvėse“, – pataria I. Gylienė.

REKLAMA
REKLAMA

Žinoma, anot gydytojos, reikėtų nepamiršti skalpo ir veido odos, derėtų nešioti įvairiausias vasariškas kepures, skrybėles. Kūno sritims, kurių negalime pridengti rūbais, rekomenduojami apsauginiai kremai nuo saulės, turintys SPF30-50+.

„Šis rodiklis nerodo, kiek laiko galima būti saulėje ir nenudegti – jis rodo, kiek kartų reikėtų padidinti esamą UV spinduliuotę, kad odoje būtų išprovokuotas paraudimas. Įdomu tai, kad kremų SPF apskaičiuojamas kuomet jie tepami 2 mg kvadratiniam centimetrui odos ploto. Realybėje nesame sutikę žmogaus, kuris naudotų tiek kremo, o ir patys nusižengiame šiai rekomendacijai, tačiau specialistai yra nustatę, jog pakankamą apsaugą suteikia ir 0,5 mg kvadratiniam centimetrui tepamos priemonės.

Teisingais kiekiais naudojant apsaugines priemones nuo saulės, suaugusiam žmogui ant odos turėtų būti sutepama vidutiniškai 11 arbatinių šaukštelių kremo. Kadangi kremuose esančios medžiagos gali būti skylančios saulės poveikyje, rekomenduojama persitepti kas 2-3 valandas, na, o pats pirmas tepimas turėtų būti 20-30 minučių iki išeinant į lauką“, – sako specialistė.

REKLAMA
REKLAMA

Vaikų apsauga

Labai svarbu pasirūpinti vaikais, jų odą reikėtų tepti kas 1 val. Net jei ant kremo nurodyta, kad jis atsparus vandeniui, vis tiek derėtų kremą tepti pagal rekomendacijas. Nepamirškite ir to, kad būdami saulėje, užsiimdami aktyvia veikla mes prakaituojame, kremas nusivalo į drabužius ar yra nuvalomas rankšluosčiu.

„Kalbėdami apie vaikų apsaugą nuo saulės, išskirtinai pabrėžiame reikalingą atidžią jų odos priežiūrą, kadangi vaikystėje patirti nudegimai yra vienas iš pagrindinių odos vėžio riziką vėlesniame amžiuje didinančių veiksnių. Vaikų oda yra dar nepasiekusi suaugusiųjų lygio, todėl imlesnė saulės spinduliams ir žymiai lengviau nudega, gali užtekti net ir neilgo pabuvimo saulėje. Deja, statistika atskleidžia, jog vaikystėje iki paraudimo bent kartą nudegę yra net iki 90 proc. mažylių“, – atskleidžia dermatovenerologė.

Gydytoja pataria vaikams iki 3 m. amžiaus naudoti apsauginius kremus nuo saulės su SPF50+, vyresniems gali būti tinkami ir SPF30+. Visuomet rekomenduojami mineraliniai filtrai (su cinko oksidu ar titano dioksidu) nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio: ar tai būtų atostogos, ar laikas darželyje, ar kita veikla lauke.

REKLAMA
REKLAMA

Na, o kūdikiai iki šešių mėnesių išvis neturėtų būti saulėje, nes jiems nerekomenduojamas ir apsauginių kremų nuo saulės naudojimas. Kūdikius lauke vežiojant vežime, rekomenduojama iš priekio užkloti plona skara ar specialiais gobtuvais, kad jų nepasiektų nei tiesioginiai, nei atspindėti saulės spinduliai.

Veiksmai nudegus

Jeigu visgi apsisaugoti nepavyko, vertėtų žinoti, kokių veiksmų geriausia imtis pastebėjus, kad nudegėme saulėje. Anot I. Gylienės, pats svarbiausias žingsnis, kurį turėtume padaryti nedelsiant, tai kuo greičiau pradėti vengti saulės, apsirengti lengvais medvilniniais rūbais ir pasitraukti į pavėsį.

„Kiti simptomiškai būklę gerinantys būdai būtų trumpas (iki 10 sekundžių) odos vėsinimas duše, baseine, ežere ar kitame vandens telkinyje. Vėsinimui galima naudoti ir šaltus kompresus, pvz. ledą įvynioti į sausą rankšluostį ir pridėti prie nudegimo srities. Svarbu žinoti, kad nudegus netenkame daug skysčių, tad gijimo laikotarpiu labai svarbu vartoti daug vandens“, – pataria gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA

Specialistė sako, kad dažniausiai saulėje nudegę žmonės daro vieną klaidą – tepa sudirgintą odą riebiais, vazelino ar aliejaus pagrindo kremais. Šios priemonės sulaiko šilumą odoje, todėl gali tik dar labiau pabloginti esamą būklę.

Šie vaistai padidina jautrumą saulei

„Odos atsistatymui labai svarbus atitinkamas jos drėkinimas lengvos konsistencijos kremais – emolientais, kurių sudėtyje yra dekspantenolio ar alijošiaus, populiarios bei veiksmingos yra ir švelniai odą dengiančios dekspantenolio putos. Jei nudegimas stiprus ar kelia didelį diskomfortą, vaistinėje galima įsigyti nereceptinį 1 proc. hidrokortizono kremą.

Jei žmogus karščiuoja ar jaučia peršalimo simptomus, vartojami geriamieji nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: ibuprofenas, paracetamolis ar kiti. Tai turėtų pagerinti bendrą būklę ir pagreitinti odos uždegimo mažėjimą“, – apie tinkamą gydymą pasakoja I. Gylienė.

Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, jog kai kurie įprastai vartojami vaistai taip pat gali didinti žmogaus jautrumą saulės spinduliams ir nudegimų riziką. Kaip aiškina gydytoja, vaistai, galintys provokuoti fotojautrumo reakcijas yra patys įvairiausi, vartojami ne tik lėtinių ligų atveju, tačiau ir ūmioms ligoms, pvz. antibiotikai, tokie kaip ciprofloksacinas, doksiciklinas, trimetoprimo ir sulfametoksazolo derinys, ar net patys paprasčiausi vaistai nuo skausmo: diklofenakas ar netgi jau minėtas ibuprofenas.

REKLAMA
REKLAMA

„Vasarą tiesiog privaloma skaityti visų vartojamų vaistų informacinius lapelius ir išsiaiškinti, ar geriamas preparatas nedidina žalingos reakcijos į saulę tikimybės. Jei rizika yra, būtina būti budriems ir apsaugai nuo saulės skirti daugiau dėmesio“, – ragina specialistė.

Gydymas natūraliomis priemonėmis

Nors liaudiški metodai neretai smerkiami tradicinės medicinos atstovų, tačiau, šiuo atveju, gydytoja pripažįsta, kad liaudies išmintis turi ir galimai nepakankamai įvertintų patarimų, o kefyro naudojimas galėtų būti vienas tokių.

„Nors kefyras atrodytų esąs specifinis mūsų regiono produktas, tačiau net užsienio mokslinėje literatūroje galima aptikti tyrimų, kuriuose pastebėtas jo efektyvumas skatinant odos atsinaujinimo procesus nudegimų atveju. Senolių išmintį pagrindžia tai, jog kefyre ar natūraliame jogurte esanti pieno rūgštis bei jo probiotinės savybės skatina greitesnę ląstelių regeneraciją ir, manoma, kad saulėje nudegusi oda gali pasveikti greičiau.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat šaltas kefyras akimirksniu atvėsina, nuramina odą, tad dvejopas jo poveikis esant lengvam nudegimui tikrai galėtų būti efektyvus ir saugus gydymo būdas tiek suaugusiems, tiek vaikams, ypač, jei gretimais neturime vaistinės, kurioje galėtume įsigyti tinkamą produktą. Odą nuraminti, uždegimą mažinti gali ir vėsi avižų vonia, kurią neretai rekomenduojame įvairiomis uždegiminėmis odos ligomis sergantiems pacientams“, – teigia I. Gylienė.

Odos niežėjimas ir lupimasis

Praėjus odos paraudimui ir nemaloniems skausmas ne vienam pasireiškia odos niežėjimas arba lupimasis. Specialistė sako, kad tai visiškai natūralus procesas, nes tokiu būdu pasišalina nudegęs viršutinis odos sluoksnis.

„Odos niežėjimą geriausiai mažins tausojanti odos priežiūra, tinkamų emolientų naudojimas, odos vėsinimas. Esant reikalui gydytojas gali skirti vietinio poveikio gliukokortikosteroido kremą. Norint kuo greičiau sumažinti odos lupimąsi, geriausią efektą turės sudėtyje dekspantenolio turintys kremai. Jei oda neskausminga, raudonumas ir kiti nudegimo reiškiniai regresavę, odos lupimąsi sumažins švelnus jos nušveitimas prausimosi metu naudojant kempinę. Norint po prausimosi išvengti stipresnio odos pleiskanojimo ar sausumo pojūčio, nusimaudžius visuomet rekomenduojami emolientai“, – pataria I. Gylienė.

Gairės:

Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų