„Meteoagent“ interneto svetainėje pranešama, kad prasidėjo viena ilgiausių magnetinių bangų gegužės mėnesį. Ji truks keturias dienas, gegužės 23–26 dienomis.
Anot specialistų, magnetinės audros yra galingi Saulės spinduliuotės pliūpsniai, veikiantys ne tik Žemę, tačiau ir žmogaus sveikatą.
Neretai esant stiprioms magnetinėms audros, jautresnės sveikatos žmonės užklūsta ligoninių priėmimo skyrius. Dažniausiai pacientai skundžiasi sutrikusia širdies veikla, silpnumu ar net galvos svaigimu.
Informuojama, kad ši keturių dienų magnetinė audra savo piką pasieks gegužės 24 d. Tądien audros indeksas sieks 5 balus, o kitomis – 4. Kiek vėliau magnetinių bangų poveikis bus jaučiamas mažiau, indeksas nukris iki dviejų balų.
Magnetinės audros poveikis sveikatai
Nors sakoma, kad magnetinės audros kelią pavojų žmonių sveikatai, tačiau mokslininkai nėra linkę priimti vieningos nuomonės. Tyrimai rodo, kad esant magnetinėms audroms, padaugėja infarkto ir insulto atvejų. Teigiama, kad pastebimas nežymus (apie 20 proc.) padidėjimas, rašoma europeantimes.news.
Galvos skausmą ar tachikardiją bei kitus simptomus gali sukelti ir daugybė kitokių priežasčių. Pavyzdžiui, pasikeitęs atmosferos slėgis taip pat gali daryti įtaką savijautai. Magnetinių audrų laikotarpiu hipertenzija sergantys žmonės turėtų gerti daugiau vandens ir sumažinti suvartojamos druskos kiekį, nes druska sulaiko skysčius organizme ir dėl to padidėja kraujospūdis.
Pablogėjus savijautai dėl magnetinės audros poveikio gali padidėti ne tik kraujospūdis ar sumažėti darbingumas, tačiau ir paūmėti nerimas, lėtinės ligos ar net alergijos.
Dažniausi magnetinės audros simptomai:
– galvos svaigimas;
– galvos skausmas;
– pykinimas;
– aukštas kraujospūdis ir karščiavimas;
– stiprus silpnumas;
– didelis mieguistumas;
– raumenų ir sąnarių skausmas;
– dirglumas;
– lėtinių ligų paūmėjimas.
Kaip išvengti poveikio?
Nors dar nėra pakankamai ištirta, koks iš tiesų yra magnetinės audros poveikis žmogaus organizmui, mokslininkai, visgi, pataria apsidrausti ir laikytis kelių taisyklių.
1. Mažiau valgykite greito, riebaus, kepto, sūraus ir aštraus maisto. Vietoje jų rinkitės valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
2. Dažniau mankštinkitės arba bent jau daugiau vaikščiokite. Reguliariai vėdinkite savo kambarį.
3. Atsisakykite kavos, cigarečių ir alkoholio. Gerkite daugiau žolelių ir žaliosios arbatos.
4. Jei įmanoma, stenkitės mažiau stresuoti. Pašalinkite pagrindinius streso šaltinius savo gyvenime. Stenkitės eiti miegoti tuo pačiu paros metu.
