Prakalbo apie dažniausią COVID-19 komplikaciją: tai žinoti būtina

„Tirdami besikreipiančius dėl COVID-19 ligos arba šia liga jau persirgusius pacientus, skirdami krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą arba kompiuterinę tomografiją aptinkame plaučių ligų, kurių simptomų pacientai dar nejaučia“, – sako Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

Dažniausia komplikacija

Viena iš dažniausių COVID-19 ligos komplikacijų – vidutinė ar sunki plaučių uždegimo forma. Tačiau asmenys, susirgę COVID-19 liga, gali nieko nejausti arba sirgti sunkia pneumonija, respiracinio distreso sindromu.

„Sunkia pneumonijos forma sergančių pacientų rentgeno nuotraukoje kartais beveik nebematoma sveikų plaučių vaizdo, – sako prof. E.Danila. – Tokiais atvejais skiriamas ne tik medikamentinis gydymas, bet ir deguonies terapija, dirbtinė plaučių ventiliacija bei kitos pagalbinės priemonės.“

Tiekbakterinis, tiek virusinis, koronaviruso sukeltas plaučių uždegimas gydomas antibiotikais, esant poreikiui ir kitais vaistais bei nemedikamentinėmis priemonėmis. Esant sunkiam plaučių uždegimui ir sutrikusiai deguonies apykaitai bei kvėpavimo nepakankamumui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, ekstrakorporinė membraninė oksigenacija.

Plaučių uždegimas: sukėlėjai ir simptomai

Bakterijos ir virusai, patekę į nosiaryklę, dažniausiai yra sunaikinami imuninės sistemos. Jei ne, jie patenka į bronchus – žmogus gali susirgti ūminiu bronchitu, kuris beveik visuomet būna virusinės kilmės. Jei bakterijos ar virusai patenka į plaučius, jie dažniausiai sukelia uždegimą.

Plaučių uždegimas – tai ūminė plaučių liga, kai įkvėptos bakterijos ar virusai sukelia uždegiminę reakciją. Pasak prof. E.Danilos, ši reakcija reiškia, kad alveolės užsipildo uždegiminiu skysčiu ir tinkamai nefunkcionuoja, t. y. deguonis į jas nepatenka ir nėra atiduodamas į kraują. Plaučių uždegimas, sukeltas bakterijų, dažniausiai apsiriboja dalies plaučių pažeidimu. Virusų sukelti uždegimai kartais yra sunkesni, nes gali sukelti didelės plaučių dalies pažeidimą. Į alveoles patenka daug skystosios kraujo dalies, kraujo baltymų ir kitų medžiagų, kurios trukdo deguoniui patekti į kraujotaką.

REKLAMA

Virusų ir bakterijų sukeliamos ligos įvairios – nuo bronchito, tracheito iki plaučių uždegimo ir respiracinio distreso sindromo. Tokias ligas gali sukelti ne tik koronavirusai, bet ir gripo ar daugelis kitų respiracinių virusų. Pagal simptomus atskirti, ar plaučių uždegimą sukėlė koronavirusai, ar kiti virusai arba bakterijos, dažniausiai neįmanoma.

Dėl uždegimo masto – ar pažeista didelė plaučių dalis, ar ne – gali būti konstatuojamas kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, gali sutrikti kitų organų veikla.

Gydymas ligoninėje ir namuose

Plaučių uždegimu sergantys pacientai ligoninėje gydomi tada, kai toks gydymas būtinas. Jei būklė lengva, pacientas gali gydytis namuose, jam skiriant antibakterinį gydymą. Dažniausiai pacientas guldomas į ligoninę tuomet, kai jo būna būklė sunki arba ji blogėja, kai ligonis yra vyresnio amžiaus, turi gretutinių ligų.

Jei skiriamas ambulatorinis gydymas, būtina stebėti savijautą: „Jei savijauta blogėja, pacientas karščiuoja ir prasideda dusulys, krūtinės skausmas, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų pakartotinai įvertinta būklė.Jei reikės – gydoma ir sveikatos būklė stebima stacionare“,– sako prof. E.Danila.

Kosulys ir dusulys

Plaučių uždegimo simptomai – kosulys, pakilusi kūno temperatūra, šaltkrėtis, oro stoka,padažnėjęs kvėpavimas, silpnumas. „Ne visi sergantys plaučių uždegimu jaučia dusulį. Dusulys – subjektyvus pojūtis, – sako prof. E.Danila. – Dusulį galima justi ne tik dėl plaučių uždegimo, bet ir dėl pakilusio kraujospūdžio, širdies ligos, anemijos, streso ir pan. Dėl to atliekami tyrimai žmogaus diagnozei patvirtinti.“

Kodėl dūstama? Viena priežastis – į plaučius patenka nepakankamai oro, su juo ir deguonies. Kita – deguonis, patekęs į plaučius, nepatenka į kraujotaką. Deguonis neišnešiojamas po organizmą dėl nepakankamo kiekio hemoglobino, prie kurio jungiasi deguonis. Dusulys galimas ir dėl nevisiško įkvėpimo.

REKLAMA

Rekomendacijos besigydantiems namuose

Reikėtų mažinti kitų asmenų kontaktų su sergančiuoju skaičių, vėdinti patalpą, kurioje gydosi pacientas.

Svarbi visavertė mityba, išgertas pakankamas skysčių kiekis, laiku suvartoti skirti vaistai. Pasveikus patariama laipsniškai grįžti prie įprastos fizinės veiklos.

Vyresnį žmogų išleidžiant gydytis į namus turi būti įvertintos aplinkybės: ar bus kam pasirūpinti maistu, vaistais, buitinėmis sąlygomis, o susvaigus galvai ar įvykus silpnumo priepuoliui prižiūrėti, kad nepargriūtų.

Liekamieji reiškiniai

Visiškai įprasta, kad praėjus mėnesiui po plaučių uždegimo žmogus gali justi silpnumą, nuovargį, didesnį prakaitavimą. Po sunkaus plaučių uždegimo šiuos simptomus gali justi iki pusės metų. Po respiracinio distreso sindromo – iki metų. Šiuos reiškinius lemia ligos ir jos sukelto nejudrumo trukmė, kartais – skiriami vaistai. Kuo ilgiau truko liga, tuo ilgesnis sveikimas ir laiko tarpas, būtinas plaučiams regeneruoti.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų