REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atrodo, didžioji COVID-19 „audra“ jau tikrai liko praeityje, tačiau į pakankamai didelį užsikrėtimų skaičių specialistai nesiūlo žiūrėti pro pirštus. Kasdien ne tik vis dar miršta žmonės, bet ir įspėjama dėl naujos – ilgojo kovido epidemijos. Negana to, nerimą kelia ir atsirandantys vis nauji viruso variantai.

Atrodo, didžioji COVID-19 „audra“ jau tikrai liko praeityje, tačiau į pakankamai didelį užsikrėtimų skaičių specialistai nesiūlo žiūrėti pro pirštus. Kasdien ne tik vis dar miršta žmonės, bet ir įspėjama dėl naujos – ilgojo kovido epidemijos. Negana to, nerimą kelia ir atsirandantys vis nauji viruso variantai.

REKLAMA

Nepaisant to, kad dar vasarą kilusi COVID-19 banga tiek Lietuvoje, tiek Europoje stabilizavo, dar spalio pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pranešė, kad galimai kyla nauja susirgimų banga, mat regione stebimi padidėję užsikrėtimų skaičiai.

„Nors nesame ten, kur buvome prieš metus, aišku, kad COVID-19 pandemija vis dar nesibaigė“, – bendrame pareiškime teigė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge ir ECDC direktorė Andrea Ammon.

REKLAMA
REKLAMA

Liga nėra atsitraukusi

Paklaustas, ar reikėtų nusiteikti ir pasiruošti, kad artimu metu susirgimų kreivė vėl gali šoktelėti aukštyn, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis vienareikšmio atsakymo pateikti negalėjo.

REKLAMA

„Ir taip, ir ne. Tokių labai aiškių požymių, kad kiltų staigi banga, kaip buvo pernai, tikrai nėra. Tačiau kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad kartkartėmis vis užkyla skaičiai, ir Lietuvoje būna, kai per parą fiksuojama daugiau nei tūkstantis atvejų. Bet reikia turėti galvoje, kad aktyvumas net susirgus kreiptis į gydytojus pas mus yra labai mažas. Tad galima įtarti, kad realūs skaičiai yra kur kas didesni.

Taigi, faktas, kad liga niekur atsitraukusi nėra. Juo labiau oras atšalo, šalyje įjungtas taupymo režimas, dar šildymas ne visur įjungtas, tad yra tikimybė, kad tam tikras suaktyvėjimas ir pakilimas tiek susirgimų, tiek sunkesnių ligos pasekmių gali būti. Tam reikėtų būti pasiruošus“, – konstatavo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Gąsdina liekamieji reiškiniai

Pašnekovo pastebėjimu, tai, kad dabar 100 tūkst. gyventojų sergamumas siekia apie 300–400 atvejų, nėra toleruotina statistika.

„Pavyzdžiui, gripo epidemija jau yra skelbiama, kai 100 tūkst. gyventojų susirgimai pasiekia 100 atvejų. Taigi COVID-19 dar tikrai neatsitraukę ir nepalyginamas su gripo susirgimais, tai yra daug aštresnis atvejis. Sergamumo lygmuo tikrai yra per aukštas šaliai ir negalime su tuo taikstytis ir sakyti, kad normaliai gyvename“, – pabrėžė J. Augutis.

Jis svarstė, kad nors tai ir nebūtų labai populiaru, reikėtų imtis kažkokių priemonių pasistengiant išieškoti sergančius: „Reiktų bandyti, kiek įmanoma, išvengti tų susirgimų, nes nors susirgimo simptomai yra nesunkūs, reanimacijose tikrai turime nedaug pacientų, pasekmės ir liekamieji reiškiniai kelia nerimą.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai kam po susirgimo jau praėjo ir 2 metai, bet liekamieji reiškiniai pasireiškia. Tad reiktų kiek įmanoma stengtis vengti tų susirgimų, žinoti tikrą padėtį Lietuvoje, kiek yra sergančių ir pagal tai spręsti, kokias priemones taikyti. Aišku, niekas nekalba apie karantiną ar kokius draudimus, bet ir tam tikri apsaugos dalykai, galbūt ir tos pačios kaukės, galėtų būti aktyviau naudojamos“, – kalbėjo profesorius. 

Nerimo įplieskia naujos atmainos 

Pasak J. Augučio, nerimą kelia ir iš įvairių pasaulio šalių girdimi viruso mutavimo atvejai. Nors dabar pasaulyje dominuojanti BA.5 omikrono atmaina, mokslininkai atidžiai tyrinėja ir kitas jo atmainas. Kalbama tiek apie nerimą keliantį BA.2.75 porūšį BA.2.75.2, tiek JAV prabilta apie naujus BA.5 subvariantus BQ.1 ir BQ.1.1.

REKLAMA

Vis tik VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė atkreipė dėmesį, kad ne naujų atsiradusių subvariantų skaičiavimas svarbiausias.

„Virusas visą laiką keičiasi, vyksta viruso evoliucija, šie procesai kol kas nėra sustoję. Naujas variantas BA.2.75.2 yra priskiriamas prie stebimų viruso potipių, bet ar čia bus kažkokia didelė grėsmė, sunku pasakyti. Jo paplitimas yra mažiau nei vienas procentas, o vis tik daug kur dominuoja BA.5 variantas.

O tai, kad jis yra atsparus monokloniniams antikūnams, tai turime ir kitus viruso variantus, kurie yra atsparūs antikūnams. Tie patys omikrono subvariantai yra atsparūs daugeliui sukurtų antikūnų. Taip virusas stengiasi išvengti vaistų ir vakcinų poveikio. Vis tik kol kas nemačiau duomenų, kad šis viruso potipis būtų labiau virulentiškas, o tai – svarbiausias dalykas“, – komentavo imunologė.  

REKLAMA

Persirgus imunitetas labiau suaktyvinamas

Mokslininkės aiškinimu, tai, kad virusas išvengia antikūnų, nėra kažkas ypatingai nauja, mat jau ir pradinis omikrono variantas antigeniškai stipriai skyrėsi nuo pradinės koronaviruso atmainos.

„Todėl jis ir išvengia susidariusių antikūnų tiek po vakcinos, tiek iš dalies po persirgimo. Čia reikėtų prisiminti, kad kai žmogus perserga, jo imuninė sistema yra suaktyvinama prieš visus viruso komponentus. Nes jei kalbame apie neutralizuojančius, monokloninius antikūnus, vakcinos kuriamos prieš spyglio, t. y. paviršiaus baltymą, kuris tuose variantuose labiausiai ir keičiasi. Taigi persirgus imuninė sistema daugiau viruso komponentų atpažįsta ir ląstelinis imunitetas žymiai mažiau priklauso nuo tų mutacijų“, – atkreipė dėmesį A. Žvirblienė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu yra taip, kad mokslininkai, tikrindami naują atmainą, paima monokloninius antikūnus ir mato, kad jie blogiau neutralizuoja naujus variantus, todėl sakoma, kad yra potenciali grėsmė.

„Bet tai nėra lygybės ženklas, kad persirgęs žmogus būtų visai nepasaugotas. Akivaizdi grėsmė būtų, jei tas virusas būtų tapęs labiau virulentiškas. Bet kuriuo atveju viskas galų gale priklausys nuo išplitimo. O tai, kad dabar girdime apie atsirandančius naujus variantus, kurie nepasiduoda neutralizuojančių antikūnų poveikiui, tai visiškai normalu, nes virusas ta linkme ir keičiasi“, – pažymėjo profesorė.

Būti pasiruošus reaguoti

J. Augutis taip pat sutiko, kad virusas dar gali pateikti staigmenų. „Be abejonės, niekas negali tvirtai pasakyti, kaip bus. Bendros tendencijos, kaip vystosi virusai, dažniausiai jie mutuoja į lengvesnes, prisitaikančias formas, bet atskiri atvejai gali būti. 

REKLAMA

Tad pandemija dar nėra atsitraukusi, aišku, negalima lyginti su praeitais metais ar pandemijos pradžia, bet sudėtinga padėtis Lietuvoje dar nėra atšaukta“, – konstatavo jis. 

Pasak profesoriaus, kažkokius privalomus ribojimus dabar būtų sunku įsivaizduoti, tačiau pirmiausia reikia žmonių kelti sąmoningumą, kad saugotų save: „Reikia nepamiršti to, nors visi ir pavargę, dar kitų išorės dirgiklių nestinga. Tikrai niekas visiškai nesiėmė kaukių, tai tikrai vertėtų pasaugoti save, juo labiau kad kyla peršalimo susirgimai, atšalo orai, neskubama stipriai šildyti.“

A. Žvirblienė savo ruožtu pažymėjo, kad situacijai sekti būtini sekoskaitos tyrimai. „Labai svarbu, kad jie įsibėgėtų ir būtų nuosekliai atliekami. Priešingu atveju negalime žinoti situacijos, kokie tie variantai išties plinta, kokių yra atklydusių atmainų.

Dabar vakcinų yra pakankamai, daug kas yra ir persirgę omikronu, tad niekas per daug nespaudžia visuomenės skiepytis. Tad jei tos grėsmės vėl atsirastų, galima būti taikyti kitokią strategiją. Taigi labai svarbu žinoti, kas čia pas mus plinta“, – pastebėjo ji.

Farmacininkai jau pasipinigavo.Dabar leiskit pasipinigauti karo šunims...
Kad juos šikančius sutrauktų šituos kovidinius aferistus mano nuomone juos turėtų teisti už gripo padarymą kažkokiu Covid.
Dar karta avinui pakartuosiu, kauke jums nepades, o nešiojant ilgai tik pakenksi sau ir užtarnausi gribeli
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų