Pogimdyminė depresija slepiasi po, atrodytų, įprastais simptomais, pasireiškiančiais po gimdymo. O juk nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, stiprios emocinės reakcijos ir svorio augimas arba mažėjimas gali būti depresijos požymiai.Pateikiu vienos klientės nusiskundimus, kuri kreipėsi dėl prislėgtos nuotaikos, suprastėjusios atminties ir dėmesio koncentravimo bei visiško išsekimo, svorio netekimo, nesugebėjimo gyventi, moteris tiesiog nebematė ateities.
“Naktį, kai visi ramiai miega, aš irgi bandau užmigti, bet niekaip negaliu. Jeigu užmiegu, vis vien būnu nerami, miegas – jautrus. Mano vaikas irgi neramiai miega, vis puška, vis stena ir verkšlena. Galiausiai pradeda garsiai verkti. Turiu keltis. O atsikėlusi ir paėmusi jį ant rankų, jaučiu, kad svyruoju. Atrodo imsiu ir nugriūsiu, todėl vos nulaikau vaiką ant rankų. Kartais, kai būnu ne tokia pavargusi, atsikeliu pikta, irzli, nepatenkinta ir bejėgiškai žvelgiu į miegantį vaiką. Dažnai galvoju – kiek dar tu mane kankinsi? Net bijau, kad jis ir vėl pradės verkti, o aš nebeturėsiu visiškai jėgų prieiti prie lovelės jį paimti ant rankų. Pirmai progai pasitaikius taip ir noriu juo atsikratyti – atiduoti močiutei.
Baisu pripažinti, bet pasidariau visiškai abejinga vaiko verksmui ir jo buvimui su manimi. Vaikas mane erzina. Tegul verkia, man nusibodo jį raminti be jokio rezultato. Tačiau prisiverčiu eiti raminti, rūpintis juo – jaučiu, kaip į mane nukreipti visų artimųjų žvilgsniai. Bijau vėl išgirsti ką nors, kas tarp eilučių bylotų: esi netikusi motina... Aš pati pradėjau apie tai galvoti. Matyt jie teisūs. Baisiausia, jog norėčiau pasukti laiką atgal ir viską padaryti kitaip... Kad neturėčiau to klykiančio sutvėrimo, kad viskas būtų taip, kaip buvę iki jam atsirandant. Jaučiu didelį nerimą ir dėl vyro, kankina ateities baimė, nes neįsivaizduoju, kas bus, kai liksiu visiškai viena su juo (tėvai, visi giminės išvažinės po užsienius). Viena, su vaiku, be jokios pagalbos... Jaučiu liūdesį, beviltiškumą, nebematau prasmės gyventi. O vaiką močiutė ar vyras užaugins! Kasdien jaučiu nepakeliamą nuovargį, jaučiu vidinį skausmą, tuštumą, gyvenimo beprasmybę". Štai tokia depresijos kankinamos jaunos mamos išpažintis. Ir jūs jaučiate tuos pačius požymius, jaučiatės lygiai taip pat? Gal ir jus kankina depresija?
Motinystė – tai komplesisnis raidos procesas, tai – sąveika tarp fiziologinio poveikio ir psichologinių pokyčių, kurie vyksta per visą nėštumą. Daug teorijų buvo sukurta norint suprasti motyvaciją tapti mama. Viena iš jų – narcizinių poreikių patenkinimas sukūrus naują gyvybę tarsi pratęsiant savo esybę. Hormonų pokyčiai nulemia neįprastus nuotaikos svyravimus ir tam tikrą fizinį diskomfortą. Kaip moteris reaguoja į nėštumą, įtakos turi ankstyvosios vaikystės patirtis, gebėjimas išspręsti konfliktus, įveikti nerimą, spręsti gyvenimo ir fizines problemas. Didesnė dalis moterų patiria prieštaringus jausmus nėštumo atžvilgiu. Neplanuotas nėštumas, kartais nėštumas labai sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis arba komplikuotas gimdymas sukelia ryškius emocinius svyravimus. Per nėštumą ar po gimdymo gali išryškėti arba pasikartoti įvairūs psichikos sutrikimai: pogimdyminė psichozė, depresija, šizofrenija, bipolinis sutrikimas, nerimo sutrikimai. Pavyzdžiui, obsesinis – kompulsinis sutrikimas, panikos ar potrauminio streso sutrikimai, valgymo sutrikimai, psichikos ir elgesio sutirkimai vartojant priklausomybę sukeliančias medžiagas. Depresija yra dažnas, o neretai ir lėtinis, pasikartojantis sutrikimas, darantis svarbią įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Kas dar įdomu kalbant apie pogimdyminę depresiją, kad neretai į sveikatos įstaigas besikreipiančioms besilaukiančioms ar jau pagimdžiusioms mamoms depresija nėra diagnozuojama.
Kokios gi priežastys? Visų pirma, moterys, sergančios depresija, visai nesirūpina savimi ar savo sveikata, tada klausimas kodėl ji kreipiasi į sveikatos specialistus? Todėl, kad dažnai skundžiamąsi somatiniais sutrikimais. Prie psichosomatinių sutrikimų yra priskiriami tokie kaip: bronchinė astma, reumatoidinis artritas, neurodermitas, hipertoninė liga, opaligė, cukrinis diabetas, distonijos, tikai, hipertiriozė ir netgi miokardo infarktas. Kai kurie autoriai mano, kad psichosomatinės ligos sudaro 40 – 60 procentų visų vidaus ligų. Teoriškai visos ligos yra psichosomatinės, nes emociniai veiksniai nerviniu keliu veikia visus kūno procesus. Psichosomatika atsirado kaip antitezė vienpusiam požiūriui į ligą, kaip į organinį sutrikimą. Žmogus nėra izoliuotas. Jis turi santykius su kitais žmonėmis, pasauliu, kultūros normomis ir vertybėmis. Visa tai gali turėti įtakos ligų išsivystymui. Ligos išsivystymą tarpusavyje veikia 4 veiksniai: įgimti somatiniai veiksniai (polinkis sirgti); įgimti psichologiniai veiksniai (temperamento bazinės savybės); įgyti somatiniai veiksniai (persirgtos ligos); įgyti psichologiniai veiksniai (psichologinės traumos). Susirgs ar nesusirgs tam tikras žmogus tam tikra liga priklauso nuo situacijos, susidariusios jo gyvenime. Situacija paprastai tampa paleidžiamuoju ligos mechanizmu.
Depresija serga 9-12 procentų nėščiųjų, bet ligos simptomai pasireiškia maždaug tik 20 procentų moterų. Atsižvelgiant į nėštumo trukmę teigiama, kad pirmąjį nėštumo trimestrą depresija būna 7, 4 procentų, antrą – 12, 8 procentų, o trečią – 12 procentų moterų. Šie skaičiai rodo, kad besilaukianti moteris turi būti akylai stebima ypač tais atvejais, jei nėštumo pradžioje buvo depresija. Ilgėjant nėštumo laikui, depresinė būklė gali dar labiau sunkėti. Remiantis hipoteze, kad neuroendokrininiai ritmai yra susiję su moters reprodukcine funkcija, gali būti pažeidžiami jautrūs psichochosocialiams aplinkos fiziologiniams veiksniams. Taigi depresijos, prasidedančios nėštumo metu ar po gimdymo, arba susijusios su kontraceptinių priemonių vartojimu ar menopauze, visų pirma yra nulemtos hormonų moduliuojančios įtakos centrinės nervų sistemos. Ypatingai tai daro įtaką moterų centrinei nervų sistemai, todėl moterims būdingesni kai kurie emociniai simptomai: jautrumas, dirglumas, disforija, emocijų labilumas.
Pogimdyminė depresija pasireiškia praėjus 3-14 dienų po gimdymo. Patariama konsultuotis su specialistu (šeimos gydytoju ar psichiatru), jeigu ilgiau nei dvi savaites kamuoja nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas ir irzlumas, liūdesys ir neviltis, verksmingumas, jėgų ir motyvacijos stoka, sumažėjęs apetitas, nemiga, nesugebėjimas susikoncentruoti ir priimti informaciją, dažnai kaltės jausmas, nesidomėjimas ankstesniais pomėgiais, darbu. Moterys užsisklendžia savyje, nenori bendrauti nei su šeimos nariais, nei su draugais. Skundžiasi galvos skausmais, skausmu krūtinės srityje. Moteris gali skųstis dėl neritmingo širdies plakimo ir oro tūkumo. Negalima teigti, kad depresija yra tik liūdesys ir prislėgtumas. Depresijai būdingi dėmesio sutelkimo pokyčiai, savęs nuvertinimas, kaltės jausmas. Ypatingai kaltė pradeda slėgti, kai moteris mano, kad ji yra bloga mama, vyrauja pesimistinės nuostatos, gali būti ir savęs žalojimo atvejų. Po nuotaikos pokyčiais gali slėptis kiti simptomai: irzlumas, alkoholio vartojimas, isterinio pobūžio elgesys, įvairi baimė ar įkyrios mintys. Didėja rizika, kad po gimdymo išryškėjus psichikos patologijai, moteris tiesiog užsiims savigyda, po gimdymo susilpnės tarpasmeniniai ryšiai, ims grėsti didelis savižudybės pavojus.
Konsultuojant nėščią moterį psichiatras išsiaiškina ir įvertina rizikos veiksnius, galinčius padėti nustatyti emocinę būklę. Pacientė siunčiama psichologui atlikti psichodiagnostiką ir įvertinti jos emocinę būseną naudojant depresijos atrankos skalę, pagal kurią vertinama tiek su nėštumu susijusi, tiek Pogimdyvinės depresijos skalė (angl. Edinburgh Postnatal Depression Scale, EPDS). Įvertinus emocinę būseną, yra skiriami antidepresantai, o taip pat lankomos psichoterapijos užsiėmimai, per kuriuos mokomąsi įveikti krizę, išmokti priimti stresines situacijas keičiant mąstymą, išlaikant stabilesnę emocinę būseną.
Mielosios, mylėkite save! Nebūkite ir nelikite vienos su savo liūdesiu, tiesiog eikite ir pasakokite apie savo būseną savo artimiesiems. O jeigu sunku išsipasakoti artimiesiems, tuomet skambinkite psichologui. Jis pasistengs jums padėti, išklausyti ir leis pasijusti daug saugesne jūsų esamoje padėtyje.
Straipsnį parengė psichologė – psichoterapeutė Jolanta Bogužienė
