„Pamestas asmens dokumentas, vagystė ar liga gali, išties, sugadinti ne tik atostogų nuotaiką, sveikatą, bet ir paploninti piniginę. Nors prieš važiuojant atostogauti reikia tikėtis geriausio, bet patariama ruoštis blogiausiam ir pasirūpinti visomis saugios kelionės priemonėmis“, – pokalbį pradeda kelionių advokatas Edmundas Rusinas.
Kaip apsisaugoti nuo vagysčių?
Turistų lankytinos vietos mėgstamos ir ilgapirščių. Dėl to visuomet lankantis tokiose vietose patariama imtis atsargos priemonių. „Visų pirma, iš savo patirties sakau, jog visuomet keliaujant geriausia nesinešioti ir nelaikyti visų pinigų vienoje vietoje. Taip pat vengti atsiskaityti banko kortele įtartinose vietose, o pinigus išgryninti rekomenduojama banko padaliniuose, o ne lauko bankomatuose. Nerekomenduojama atlikti bankines operacijas internete naudojantis vieša Wi-Fi prieiga, kadangi tokiu būdu gali būti lengvai nusavinti jūsų duomenys“, – patarimais dalinasi pašnekovas.
Be to, advokatas rekomenduoja prieš vykstant į kelionę informuoti savo banką, jog išvykstate ir atnaujinti savo kontaktus. Tuomet bankas atidžiau pažiūrės į jūsų vykdomus mokėjimus ir jei kils įtarimų – nedelsiant susisieks. O jei visgi jus kelionėje apvagia ar apiplėšia, tampate smurto ar prievartos auka – nedelsiant kreipkitės į vietos policiją.
Dingus dokumentui
Pasitaiko tokių atvejų, kai keliaudami turistai pameta itin svarbius dokumentus – pasą, asmens tapatybės kortelę ar vairuotojo pažymėjimą. Pasimeta, nežino ką daryti, o jei dar toje šalyje nėra Lietuvos ambasados ar konsulato? „Nors situacija ne iš maloniųjų, pirmiausia reikia nepanikuoti, o stengtis elgtis konstruktyviai. Derėtų kreiptis į vietos policiją ir gauti pažymą, kurioje bus nurodoma apie prarastą dokumentą. Tuomet pasą ar asmens tapatybės kortelę rekomenduojama užblokuoti internetu Migracijos departamento sistemoje, kad nebūtų ja pasinaudota“, – sako E. Rusinas.
Turistai turėtų kreiptis į artimiausią diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Ten jiems būtų išduotas Asmens grįžimo pažymėjimas arba Laikinasis pasas. Jei šalyje nėra tokios atstovybės, tuomet reiktų kreiptis į Europos Sąjungos atstovybę, kuri yra su Lietuva pasirašiusi susitarimą dėl konsulinės pagalbos. Ši informacija, anot kelionių advokato, pateikta Užsienio reikalų ministerijos puslapyje arba programėlėje „Keliauk saugiai“. Jei nepavyksta susisiekti su sutartį pasirašiusios valstybės atstovybe, tuomet galima kreiptis į bet kurios ES valstybės ambasadą.
Gali neužtekti vien „mėlynosios“ kortelės
Vis labiau populiarėja Europos sveikatos draudimo kortelė, kuri garantuoja neatlygintiną būtinąją medicininę pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose visoje Europos Sąjungoje, Europos Ekonominėje Erdvėje bei Šveicarijoje. Ši kortelė dar kitaip vadinama „mėlynąja“ kortele. Tačiau čia turizmo teisės ekspertas ragina neapsigauti turistus, kadangi ši kortelė neatlygins kitų išlaidų, susijusių su medicininėmis paslaugomis: „Tarkime, keliaujate kalnuose ir jums nugabenti į ligoninę prireikia sraigtasparnio, tuomet ši kortelė nekompensuos kelionės iš kalnų į artimiausią ligoninę. Tad geriausia turėti ir privatų kelionės draudimą.“ Be to, kelionių advokatas pataria nesusigundyti pačiais pigiausiais draudimo pasiūlymais ir pirkti juos neįsigilinus į draudimo sutartį. Kad ir kaip nuobodu ir neįdomu prieš kelionę skaityti ilgas sutartis – tai padeda apsisaugoti nuo netikėtinumų ir nenumatytų išlaidų.
Nuolat su turistais bendraujantis advokatas tikina, jog vis dar atsiranda žmonių, kurie vyksta į kelionę tik su savo banko kreditine kortele, kuri, neva, apdraudžia visos šeimos asmenis kelionėje. „Čia taip pat reikia elgtis atsargiai. Išties, dažnai bankai siūlo tokius pasiūlymus. Ir tai nėra jokia apgavystė. Tiesiog prieš keliaujant reikia įsigilinti į sąlygas. Dažniausiai prašoma, jog būtent tos kelionės metu būtų atsiskaitoma šia kortele ar panašiai. Priešingai įvykis laikomas nedraudiminiu“, – patirtimi dalinasi E. Rusinas.
