Henrieta Aleknienė VL žurnalistė
Ilgus metus pamiršti tymai šiemet sugrįžo į Lietuvą – Vilniuje pavasarį užregistruotas ūmus šios pavojingos infekcinės ligos protrūkis, o per visus metus sostinėje ja susirgo 35 žmonės. Absoliuti dauguma iš jų – suaugusieji, kurie buvo skiepyti seniai ir gavo tik vieną vakcinos dozę.
Tymų virusas yra labai lakus, tad juo galima užsikrėsti ne tik nuo sergančio žmogaus, kuris per kvėpavimo takus jį išskiria į aplinką. Šis virusas per ventiliacijos angas ir kitus kanalus gali plisti toli ir pasiekti net kitus miestus bei vietoves.
Net iki 95 proc. žmonių, neturinčių imuniteto tymų virusui, yra jam imlūs. Palyginimui – kiaulytės virusu, kuriam žmonės taip pat labai imlūs, užsikrečia apie 50 procentų turėjusiųjų su juo sąlytį, kitais virusais dar mažiau. Aplinkiniams sergantysis pavojingiausias yra kelias dienas iki ligos simptomų pradžios, per visą bėrimo laikotarpį ir kelias dienas po jo.
Ilgas inkubacinis periodas
Nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios praeina 10–12, o kartais net 19–21 diena. Iš pradžių parausta akys, paburksta vokai, prasideda akių junginės uždegimas, karščiuojama, kankina sausas kosulys, sloga. Vėliau išberia galvos odą, o po kelių išberia visą kūną.
Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos duomenimis, tymai, kaip atskira liga, o ne kaip raupų forma, pirmą kartą paminėta X a. Persijos gydytojo Rhzeso darbuose. Farerų salose apie tymus nežinota iki 1846 m., kai į salyną atplaukė tymais sergantis žmogus. Iš 7 864 gyventojų susirgo 6 100, iš kurių mirė 170, iš jų kas trečias šia liga susirgęs kūdikis.
Tymų vakcina pasaulyje naudojama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antrais kūdikio gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus.
Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 m. Šiuo metu skiepijama kombinuotąja tymų, kiaulytės, raudonukės (MMR) vakcina.
Paskiepytieji gali sukarščiuoti, antrą savaitę po paskiepijimo vaiką kartais gali šiek tiek išberti, panašiai kaip iš tikrųjų sergant tymais, bet šis bėrimas pranyksta negydomas per 1–3 dienas. Net ir tie paskiepytieji, kuriuos po skiepo išberia, viruso į aplinką neišskiria, todėl aplinkiniams nėra pavojingi. Olandijoje 1999–2000 m. užregistruoti 3 292 susirgimai tymais, 3 ligoniai mirė, 16 proc. sirgusiųjų pasireiškė komplikacijos; 94 proc. sirgusiųjų buvo neskiepyti. 2001–2002 m. Ukrainoje buvo užregistruota apie 25 000 ligos atvejų, 14 ligonių mirė. 2005–2006 m. susirgo 17 281 žmogus, dauguma jų buvo vyresni nei 15 metų. Manoma, kad šie ligos protrūkiai susiję su nepakankamu skiepijimu (ilgas kontraindikacijų sąrašas, melagingi įrašai asmens sveikatos kortelėse), nekokybiška vakcina buvusioje Sovietų Sąjungoje, vakcinos tiekimo nesklandumai 1990–2000 m.
Paplito visoje Europoje
Šveicarijoje nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. užregistruota 2 250 ligos atvejų. Epidemija prasidėjo tarp neskiepytų mokyklinio amžiaus vaikų viename regione (daugeliu atvejų skiepų atsisakė tėvai) ir galiausiai išplito visoje šalyje. 6 ligoniams buvo įtartas arba diagnozuotas tymų sukeltas encefalitas. Nors mirties atvejų nepasitaikė, infekcija išplito ir kitose šalyse, ją užsikrėtė skiepyti žmonės. 2006–2007 m. pagausėjo pranešimų apie didėjantį sergamumą tymais ir kitose Europos šalyse. Tačiau ši infekcija labiausiai išplito tik tam tikrose gyventojų grupėse, pavyzdžiui, keliautojų, religinių bendruomenių ir t. t. Daugiausia tarp susirgusiųjų buvo nepaskiepyti žmonės.
Pernai tymais pradėjo sirgti žmonės visoje ES ir jos ekonominėje erdvėje – čia tymais susirgo 8 200 žmonių, apie 80 proc. iš jų buvo neskiepyti. Daugiausia žmonių susirgo Prancūzijoje, Rumunijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Pasak užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialisto Giedriaus Fokto, šiemet Lietuvoje užregistruotas vienas tymų protrūkis – jis buvo būtent Vilniuje. Susirgimų tymais Ukmergėje duomenys gerokai perdėti, mat ULAC duomenimis, ten šią vasarą tymais sirgo viso labo vienas asmuo.
Vilniuje iki gegužės pabaigos tymais sirgo 21 žmogus, o iki lapkričio 18-osios ši infekcija sostinėje užklupo 35 žmones. G.Fokto teigimu, dauguma sirgusiųjų –suaugę asmenys nuo 18 iki 68 metų.
Dauguma iš jų buvo skiepyti nuo tymų infekcijos, bet gavo tik vieną skiepų dozę, o to nepakanka. Po šio protrūkio žmonės pradėjo aktyviau skiepytis ir labiau susirūpino savo vaikais. Šiemet ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems skiepai nieko nekainavo.
Pasekmės liūdnos
Laimei, šiemet liga praėjo be rimtesnių komplikacijų, nors be pagrindinės iš jų – pneumonijos – neapsieita. Retais atvejais šis virusas sukelia encefalitą – smegenų dangalų uždegimą, vidinės ausies uždegimą. Žmonės, pažeisti šio viruso, gali apakti, apkursti, net mirti.
Tymai yra viena iš dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Net trečdalis susirgusiųjų gali sulaukti rimtų pasekmių. Mirštama dažniausiai nuo plaučių uždegimo, smegenų pažeidimo ar kitų komplikacijų. Liga pavojingiausia jaunesniems nei 5 metų vaikams ir suaugusiesiems nuo 20 metų. Nėštumo metu galimi persileidimai, priešlaikinis gimdymas, apsigimimai.
