Pasak LSMU Šeimos medicinos klinikos vadovo profesoriaus Leono Valiaus, didžiausia nuo gripo besiskiepijančių žmonių banga buvo fiksuojama iki Kalėdų, o dabar dėl vakcinų į medikus kreipiasi kur kas mažiau žmonių.
„Viena vertus, galbūt didžioji dalis žmonių, kurie norėjo pasiskiepyti, jau pasiskiepijo. Tačiau manau, kad gyventojams trūksta ir žinių. Jie galvoja, kad žiema jau persirito į antrą pusę, tai gal ir nebesusirgs. Tačiau gripo epidemija gali prasidėti bet kada, todėl rizikuoti neverta“, – kalbėjo L. Valius.
Todėl, L. Valiaus teigimu, projektą „Šeimos klinika be gripo“ įgyvendinanti gydymo įstaigos medikai kalbasi su savo pacientais, informuoja apie skiepų naudą ir ragina skiepytis.
„Ypač aktyviai dirbame su rizikos grupių pacientais – vyresniais nei 65 metų žmonėmis, taip pat tais, kurie serga lėtinėmis ligomis. Mes juk žinome, kurie rizikos grupių pacientai dar nepasiskiepijo, todėl kai jie ateina į mūsų kliniką, klausiame, kodėl to nepadarė ir rekomenduojame nedelsti. Juolab, kad rizikos grupių asmenims vakcina yra kompensuojama valstybės“, – teigė profesorius.
Moksliniai tyrimai rodo, jog net 90 proc. su gripu susijusių mirčių ir daugiau nei pusė šios ligos nulemtų hospitalizacijų fiksuojama vyresniems nei 65 m. amžiaus žmonėms. Šioje amžiaus grupėje skiepai komplikacijų tikimybę sumažina 60 proc., mirties tikimybę – iki 80 procentų.
Pasak A. Valiaus, lietuviai pastaraisiais metais į vakcinas nuo gripo žiūri vis palankiau ir skiepijasi aktyviau, tačiau iki Vakarų šalių lygio dar trūksta nemažai. Pavyzdžiui, tarptautinės ekspertų grupės RAISE, kurios tikslas skatinti skiepytis nuo gripo atskiruose regionuose ir šalyse, duomenimis, Nyderlanduose nuo gripo kasmet pasiskiepija daugiau kaip 80 proc. vyresnio amžiaus gyventojų, Lietuvoje šis skaičius vos perkopęs 10 procentų.
2014-2015 m. gripo sezonui valstybės lėšomis įsigyta 105 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų nemokamai skiepyti rizikos grupėms priklausančius žmones. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, maždaug dešimtadalis šių vakcinos dozių vis dar yra nepanaudotos.
ULAC taip pat fiksuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis pastaruoju metu auga. Jei prieš savaitę sergamumo rodiklis siekė 63,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, tai šiomis dienomis – jau 79,4 atvejo.
Didžiausias sergamumo gripu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis fiksuojamas Vilniaus, Alytaus ir Kauno, mažiausias – Šiaulių ir Utenos apskrityse.
„Valstybės kompensuojamos vakcinos dar yra, todėl žmones, kuriems susirgimas gripu gali būti lemiamas, raginame nedelsti ir pasiskiepyti. Skiepai yra pati efektyviausia gripo prevencijos priemonė. Net jei nutiktų taip, kad pasiskiepiję vis tiek susirgtumėte, gripas bent jau neturėtų sudėtingų komplikacijų. Geriau nerizikuoti“, – sakė L. Valius.
Jo vadovaujamos klinikos medikai žiemos pradžioje patys parodė pavyzdį savo pacientams ir pasiskiepijo nuo gripo.
„Medikai taip pat priklauso rizikos grupei. Be to, žmonės į kliniką ateina tam, kad būtų sveiki, o ne kad nuo gydytojo užsikrėstų gripu. Norime, kad būtume sveiki ir mes, ir mūsų pacientai“, – teigė LSMU Šeimos medicinos klinikos vadovas.
