Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės teigimu, jau pastebimas erkių suaktyvėjimas. Pirmieji jį pastebi šunis turintys asmenys, nes pirminis erkių taikinys yra gyvūnai. Tačiau didžiausias aktyvumas dar priešakyje.
Masinis erkių suaktyvėjimas prasideda nuo gegužės vidurio ir tęsiasi iki birželio mėnesio, o vėliau erkės suaktyvėja artėjant žiemai –rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Ruošiantis pasivaikščiojimui miške, reikia nepamiršti, kad ten gali tykoti erkės. Ypatingai palankios sąlygos – lapuočiai miškai, kur auga krūmai ir žolės, taip pat nešienautos pievos ar net parkai, kurie nėra tinkamai prižiūrimi, nepjaunama žolė. Taip pat erkėms reikalinga drėgmė, nes jos ypač jautrios išdžiūvimui. Tad einant pasivaikščioti į vietas, kur yra aukštos žolės, reikėtų tinkamai pasiruošti, kad apsisaugotumėte nuo erkės įsisiurbimo.
„Kur yra žalia ir drėgna, šilta, erkėms yra praktiškai idealios sąlygos išgyventi. Jos gali ramiai laukti, vystytis, pasimaitinti, tuo labiau, kad miškuose ir pievose yra pakankamai prasimaitinimo šaltinių – graužikų, voverių, ežių“, – pasakojo epidemiologė.
Laiku pastebėti erkę padės tinkama apranga
Susiruošus pasivaikščiojimui po mišką ar kitą vietovę, kur galite sutikti erkių, A. Bartulienė pataria rengtis šviesiais drabužiais. Tai padės pamatyti ropojančią erkę, o apsirengus tamsiais rūbais erkė tiesiog susilies su drabužiais, nes pati yra tamsi.
Taip pat svarbu, kad drabužiai dengtų kuo daugiau kūno, todėl reikėtų rinktis ilgas kelnes, marškinėlius ilgomis rankovėmis, rekomenduojama avėti guminius batus. Likusias atviras kūno vietas specialistė siūlo purkšti repelentais, tačiau pabrėžia, kad prieš juos naudojant reikia išsinagrinėti instrukcijas. Naudodamiesi repelentais pagal instrukcijas, tinkamai apsisaugosite nuo erkių.
„Erkėms nepatinka repelentų kvapas ir jos tiesiog prie tokio žmogaus neina. O repelentai tikrai veikia, tik reikia pažiūrėti jų naudojimo instrukcijas, paskaityti, kas kiek laiko reikia pasipurkšti“, – patarė gydytoja.
Po išvykų į miškus ar pasivaikščiojimų lauke, kur yra aukšta žolė, gydytoja epidemiologė rekomenduoja viršutinius drabužius nusivilkti ir pakabinti saulėtoje vietoje parai. Tokiu būdu, gavę saulės spindulių, erkės išdžius ir žus. Svarbu nepamiršti ir apsižiūrėti ar jums neįsisiurbė erkė.
Siekiant visiškos apsaugos nuo erkių platinamos ligos erkinio encefalito, rekomenduojama pasiskiepyti. Gavus šį skiepą, susiformuoja imunitetas ir žmogus jau yra pilnai apsisaugotas nuo šios ligos. Na, o jei skiepytis nenorite, imunitetas erkiniam encefalitui susiformuoja persirgus net ir labai lengva šios ligos forma.
„Jei žmogus buvo nepasiskiepijęs ir persirgo erkiniu encefalitu, jis imunitetą įgijo visam gyvenimui. Net jeigu ir nelabai išreikšta klinikine forma persirgo, jam vis tiek susidaro imunitetas“, – akcentavo A. Bartulienė.
Erkinį encefalitą galite atpažinti patys
Jei ant kūno radote įsisiurbusią erkę, jokiu būdu netepkite tos vietos riebalais ar kitomis priemonėmis – taip erkė tik dar labiau stengsis įsisiurbti į odą. Sėkmingam erkės pašalinimui, pirštais arba pincetu suimkite kuo arčiau odos ir staigiu judesiu trūktelėkite į viršų. Žaizdelę, likusią po erkės ištraukimo, reikia dezinfekuoti, o jei po ranka neturite dezinfekcinių priemonių – nuplauti švariu vandeniu.
Vis dėlto, jei jums įsisiurbė erkė, svarbu po jos pašalinimo 30 dienų stebėti savo sveikatos būklę. Jei pakilo temperatūra, atsirado galvos ar raumenų skausmai, nedelsiant kreipkitės į savo šeimos gydytoją – tai pirmieji erkinio encefalito simptomai. A. Bartulienės teigimu, didžiausia tikimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu kyla 40-70 amžiaus žmonėms, jų tarpe diagnozuojama daugiausiai užsikrėtimų.
„Erkinis encefalitas gali praeiti žmogui net nepastebėjus – simptomai gali būti labai neryškūs, o kai kuriems susirgimas gali praeiti sunkiai, gali likti liekamieji reiškiniai“, – pasakojo epidemiologė.
Gydytoja pažymi, kad iš sergančiųjų erkiniu encefalitu, liekamieji reiškiniai pasireiškia apie 30 proc. žmonių. Jiems gali pasireikšti miego sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, gali prasidėti traukuliai, sutrikti rega ir klausa, atsirasti spengimas ausyse ir pasireikšti dažni galvos skausmai.
