Purškimas
Birželį augalus pradeda pulti kenkėjai. Nuo amarų juos patartina nupurkšti aktaru (1 g – 10 l vandens). Jaunus ir nederančius sodus bei uogynus nuo šių kenkėjų galima apsaugoti pirimoru (5–7 g – 10 l vandens). Nuo obuolinių vaisėdžių ir lapsukių tinka purkšti deciu (5–10 ml – 10 l vandens), fastaku (2 ml – 10 l vandens).
Jautrių rauplėms veislių obelis rekomenduojama nupurkšti skoru (2 ml – 10 l vandens) arba ditanu (30 g – 10 l vandens). Nuo miltligės daugumą augalų padės apsaugoti topazas (3–4 ml –10 l vandens).
Jei ruošiatės purkšti greitai derlių sunokinsiančius augalus, pasidomėkite, ar iki derliaus skynimo liks pakankamai laiko pesticidams suskilti. Šių cheminių medžiagų veikimo laikotarpis paprastai būna nurodytas ant pakuotės.
Piktžolės konkuruoja su mūsų auginamais augalais dėl drėgmės ir maisto medžiagų. Jei leisime joms įsigalėti, sumažės derlius, suprastės jo kokybė. Piktžoles po naujai pasodintais vaismedžiais ir vaiskrūmiais geriausia išravėti. Naudoti herbicidus saugiau antraisiais augimo metais.
Beveik visas piktžoles sunaikina raundapas, glifosas, glifoganas, uraganas. Jų į 10 l vandens reikėtų įpilti 70–140 ml. Būtina saugoti, kad šių herbicidų nepatektų ant vaismedžių ar vaiskrūmių.
Paprasčiau naudoti tik varpines žoles naikinančius herbicidus – agilą (50–70 ml – 10 l vandens), fiuziladą super (70–140 ml –10 l vandens). Jie, patekę ant vaismedžių ar vaiskrūmių, paprastai jiems nepakenkia.
Visus pesticidus geriausia purkšti vakare arba anksti ryte, kol nėra labai karšta, arba vėsesnėmis dienomis. Negalima purkšti vidudienį šviečiant saulei, pučiant stipriam vėjui. Kad panaudotas pesticidas būtų veiksmingas, keletą valandų po purškimo neturėtų lyti.
Reikalinga drėgmė
Laistyti ir tręšti reikia, jei nusistovi sausi orai, ypač naujai pasodintus vaismedžius ir vaiskrūmius. Daug drėgmės reikia ir derančioms avietėms, braškėms. Geriausia laistyti taip, kad nesušlaptų augalų lapija ir uogų užuomazgos ar uogos.
Birželio viduryje ir pabaigoje derančias žieminių veislių obelis patartina nupurkšti kalcio salietros tirpalu (30 g kalcio salietros – 10 l vandens). Keletą kartų kalcio trąšomis nupurkštų obelų vaisiuose susikaupia daugiau kalcio.
Nuskinti tokie obuoliai geriau laikysis. Jei vaismedžių ar vaiskrūmių lapai yra šviesiai geltoni, tikriausiai jiems trūksta azoto. Šiuo atveju derėtų nupurkšti karbamido tirpalu (50 g karbamido – 10 l vandens). Papildomai patręšti per lapus tinka ir kompleksinės trąšos su mikroelementais, pavyzdžiui, „Kemira ferticare“, nutrifolas. Trąšų tirpalais, kaip ir pesticidais, negalima purkšti esant karštam ir saulėtam orui.
Nepamirškime vaismedžių
Pavasarį, stipriau nugenėję vaismedžius, paskatiname vilkūgių augimą. Ypač daug jų išauga, jei padarome klaidų – patrumpinome šakas ar jas išpjovėme palikdami per ilgą stuobrelį.
Birželio antroje pusėje vilkūgius galima išlaužyti. Jei to nepadarysime, vėliau juos reikės išpjauti arba iškirpti. Toks darbas pareikalaus daugiau laiko ir neretai paskatins naują vilkūgių augimą.
Birželio viduryje ir antroje pusėje rekomenduojama apriboti vaismedžių augumą. Kai vaismedis užauga iki jam būdingo aukščio, galima nupjauti viršūnę.
Paprastai viršūnė pašalinama virš silpniau išsivysčiusios šoninės šakelės. Verta atsiminti, kad vien genėdami aukštaūgio vaismedžio nepadarysime žemaūgiu. Jei žemindami vaismedį persistengsime, nupjautą viršūnę tuoj pralenks aukštyn augti pradėjusios šoninės šakos.
Birželį reikėtų patikrinti perskiepytus vaismedžius. Įskiepis jau turi būti prigijęs. Kad jis gerai augtų patartina apgenėti stelbiančias šakas, saugoti nuo ligų ir kenkėjų.
Kad vaismedžiai kasmet derėtų ir užaugintų gražius vaisius, geriausia specialiais preparatais praretinti žiedus. Dar ne vėlu retinti užuomazgas. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo mažiau vaismedžiai pramečiuoja. Sodininkai mėgėjai, auginantys žemaūgius vaismedžius, užuomazgas gali išretinti rankomis.
Žiedyne reikėtų palikti po 1–2 geriausiai išsivysčiusias užuomazgas. Vėliau, jei reikės, galėsite praretinti dar kartą. Tarp obuoliu tapsiančių užuomazgų turėtų likti 10–15 cm tarpas. Obuolių ant obels bus mažiau, tačiau jie užaugs didesni ir gražesni.
Daržo rūpesčiai
Jeigu dar turite laisvos dirvos, pakartotinai pasėkite salotų, špinatų, krapų. Dėl nepalankių augimo sąlygų (supuolusi dirva, šaltas oras) agurkų daigeliai gali būti nuskurdę. Birželio pradžioje ne per vėlu juos atsėti. Gerai išpurentoje ir šiltoje dirvoje jie sparčiai dygs ir augs, o derlius net neatsiliks nuo sėtųjų anksčiau. Sėjai padarytus griovelius būtinai palaistykite.
Birželio pirmąjį dešimtadienį palankiausias laikas sodinti pomidorus lauke – pradėjus žydėti jazminams ir erškėčiams, šalnų nebūna. Žemė pomidorams turi būti patręšta mineralinėmis trąšomis, gerai, jeigu ji iš rudens įtręšta mėšlu arba juo tręštas priešsėlis. Pomidorams tinka žemė po agurkų.
Kad ankstyvosioms bulvėms žalos nepadarytų bulvių maras, ligos plitimą galima pristabdyti 2–3 kartus kas 7–10 dienų jas nupurškiant 1 proc. Bordo mišiniu. Jis tampa nekenksmingas jau po 8 dienų. Galima naudoti ir kitus fungicidus, tačiau nederėtų užmiršti, kad juos panaudojus iki bulviakasio turi praeiti ne mažiau kaip 20 dienų. Nuolatos ravėkite piktžoles ir purenkite dirvą. Purenimas pagerins dirvos aeraciją ir augalų mitybos sąlygas.
Užsitęsus šiltam ir sausam orui, daržoves laistykite. Salotos apkars, jei per karščius jų neliesite pakankamai dažnai ir gausiai. Nors ir dažnai, bet negausiai laistomos daržovės gali žūti, nes jų šaknys susikaups dirvos paviršiuje. Geriau lieti kiek rečiau, bet gausiau.
Agurkams dirva turėtų įmirkti bent 6–8 cm, o pomidorams – net iki 20 cm. Drėgmės daugiausia reikia gūžiniams bei žiediniams kopūstams, salotoms, ridikėliams, špinatams, salierams, mažiausia – pupelėms, pupoms.
Jeigu daržovės skurdžios, patręškite papildomai, tačiau saikingai, nes ir nuo trąšų pertekliaus jos gali žūti. Mineralinėmis trąšomis gausiai tręšiamoje dirvoje kaupiasi sunkieji metalai, kurie kenkia ne tik augalams, bet ir žmonėms. Azotinėmis trąšomis pertręštos daržovės mažiau atsparios ligoms.
Kompostą reikia perkasti, jeigu sausas – palaistyti. Nemaišykite komposto su žolėmis – jas kompostuokite atskirai, o pernykščiam kompostui leiskite pūti toliau. Kad greičiau pūtų, galima įleisti Kalifornijos sliekų.
Gėlyne pats geriausias laikas persodinti vilkdalgius. Juos galima padauginti supjaustant šakniastiebius taip, kad būtų vienas lapų kuokštas, sutrumpintas iki vieno trečdalio, ir keletas šaknelių šakniastiebyje. Sėkite daugiametes gėles. Jei sėklų turite nedaug, sėkite į vazonėlius, o kad juose geriau laikytųsi drėgmė, vazonėlius įkaskite durpėse, pavėsyje.
Šiemet kaip niekada anksti pražydo bijūnai. Vis dėlto kai kur jie dar tik bręsta. Jei norite išauginti gražius, tinkamus skinti bijūnų žiedus, išskabykite iki žirnio dydžio išaugusius šoninius žiedpumpurius. Dabar bijūnams ypač reikia vandens ir trąšų, nes jie krauna pumpurus kitiems metams. Nuskinkite peržydėjusius žiedus.
Kai pagels tulpių lapai, svogūnėlius iškaskite. Apie 2 savaites džiovinkite 20–25 laipsnių temperatūroje. Svogūnus reikia džiovinti tamsioje, vėjo prapučiamoje vietoje, apsaugotoje nuo pelių. Paskui nuvalykite, pašalinkite senų svogūnų lukštus ir šaknis.
Iškaskite narcizus, smulkiasvogūnes gėles, hiacintus. Sodinkite smulkiažiedes ir stambiažiedes chrizantemas, o kai susiformuoja žiediniai pumpurai, jas patręškite superfosfatu. Aukštaūgius jurginus pririškite prie kuolų. Sėkite našlaites, saulutes.
Tręšiamas, laistomas, ravimas, purenamas (ypač po lietaus) visas gėlynas. Per visą vegetaciją reikia stebėti, ar gėlių nepuola ligos, kenkėjai, galima profilaktiškai nupurkšti fitoncidinių augalų nuoviru.
Apžiūrėkite, ar kambarinių gėlių nepuola ligos, kenkėjai, kurie patenka pro atvirą langą arba įnešami su daržovėmis, skintomis gėlėmis.
Kambariuose nenaudokite pesticidų – juos puikiai pakeis fitoncidiniai augalai. Vazonų žemės paviršių supurenkite, neleiskite augti samanoms, kas dvi savaites gėles tręškite, laistykite, kai tik išdžiūva.
