Panevėžietės sodas atima žadą daugeliui: atskleidė aukso vertės patarimus

Panevėžietės Ugnės Jonelytės-Debeikienės sodas patraukia praeivių akis ir sulaukia daugybės pagyrų. 4 arų sklype anglišką sodą įsikūrusi Ugnė juokiasi, kad jai tokia aplinka itin romantiška, norisi pasiimti kavos puodelį ir atsisėdus grožėtis gėlėmis. 

15

Ugnė sodą kurti pradėjo prieš 4 metus. Tuomet ji nežinojo nuo ko pradėti, tačiau buvo įsitikinusi, kad metas prikelti mažai gyvybės turintį sodą, naujienų portalui tv3.lt pasakojo U. Jonelytė-Debeikienė.

„Kai pradėjau, tai visiškai neturėjau jokio supratimo, ką reiškia auginti, kurti sodą. Vieną dieną atėjo noras, kad noriu susitvarkyti kiemą, nes jis buvo tuščias, keli medžiai – apleistas.

Pasipasakojau mamai, kad noriu, ji pasakė, kad turi augalų, tai pradėjau vežtis tą, ką duoda, ko nereikia mamai, tetai ir dėliotis. Norėjau, kad man būtų jauku kieme, bet supratimo, kaip čia kas turi būti, kas su kuo dera – neturėjau“, – šypsosi pašnekovė.

Įkvėpimo sėmėsi iš artimiausių

Įkvėpimo moteris sako pasisėmusi iš mamos ir tetos sodų – jas visas žavi angliški sodai, kurie pasižymi augalų gausa, juose nėra daug žalios vejos ir, rodos, nėra konkrečios tvarkos – čia viskas susilieja į vieną visumą.

„Iš pat pradžių kelrodė žvaigždė buvo mamos sodas, tetos sodas, nes mums patinka Angliški sodai. Pirma pamačiau pas jas, o po to jau pradėjau žurnaluose ieškoti, sėmiausi idėjų, kokie augalai, kokios spalvinės gamos. Angliški sodai pasižymi ilgais sklypais, uždarais, tarp tvorų. Būtinai turi būti augalų gausa ir takeliai. Nėra taip, kad didelis žolės plotas, vienam ir kitam kampe gėlynėlis. Ten yra taip, kad išeini į kiemą ir vaikštai tarp augalų, nėra daug žalios vejos. Man tokie sodai – tikra romantika. Norisi pasiimti arbatos puodelį su pyragaičiu ir eiti kur nors kamputyje sėdėti tarp augalų.“

(15 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Ugnės sodas

Dabar sodas vilioja spalvomis ir kvapais, tačiau viskas prasidėjo nuo keliolikos rožių – moteris žinojo, kad jos sode šios gėlės tikrai augs.

REKLAMA

„Pradžioje nusipirkau 11 rožių, neturėjau jokio plano, kur jas sodinti tik žinojau, kad noriu jas auginti. Išėjo taip, kad prie jų pradėjau taikytis, prie jų spalvų ir po truputį taip plėčiausi“, – pradžią prisimena U. Jonelytė-Debeikienė.

Sukurtame angliškame sode puikuojasi daugybė augalų – rožės, pinavijos, dekoratyviniai česnakai. Ugnė sako, kad stengiasi sodinti daugiametes gėles, kurios nereikalauja ypatingos priežiūros.

„Pagrinde pas mane yra daugiamečiai augalai ir keletas vaismedžių, vaiskrūmių.

Daugiau daugiametės, kurios nėra ypatingai reiklios, greičiau plečiasi ir nereikalauja įtemptos priežiūros. Ir kad derėtų prie rožių, nes norėjosi, kad sukurtų bendrą harmoniją.“

Prireikė poros metų, kol sodas įgavo nuostabią išvaizdą – pirmaisiais metais intensyviai vyko sodinimas, o dabar Ugnė sako šiemet tik atsivežusi ir pasisodinusi lubinų, mat daugiau nieko ir nereikia.

„Pirmus du metus intensyviai vežiausi augalus iš visur, nes augalai maži, kol jie užpildo plotą, išvis atrodo tuščia. Vaizdas kaip pavasarį, kai sniegas nutirpsta ir plika, tai pirmi du metai tokie neįdomūs. Po to, šiais metais, aš tik iš kaimo atsivežiau lubinų pasisodinau, nieko daugiau papildomai man nebereikėjo įsigyti, nes viskas yra suvešėję. Ketvirtais metais jau jaučiu pilnatvę, ryte atsisėdau pasižiūrėti ir galvoju: „O ką toliau veiksiu?“. Reikia kažką naujo galvoti, nes jau viskas susipildė“, – pasakojo pašnekovė.

Sodo neįsivaizduoja be klasikos

Paklausta, ką derina su rožėmis, kurios karaliauja sode nuo pat pradžių, moteris sako, jog renkasi klasikinius derinius, kurie yra patikrinti laiko.

Iš tikrųjų, ką pastebėjau, su rožėmis pas mane viskas auga, tai, ką aš auginu. Tikrai neturiu visų pasaulio gėlių. (juokiasi) Pagrinde yra klasika – snapučiai, katžolės, levandos, notros, rasakilos. Čia yra klasikų klasika, be jų neįsivaizduočiau savo kiemo.“

Moteris teigia, kad jai kuriant sodą svarbu, kad gėlių spalvos derėtų tarpusavyje, o vieni žiedai keistų kitus – pagal tai ir pasirenka augalus, kurie puikuosis sode.

REKLAMA

„Spalvas ypatingai, kai žydi, kad daugiau mažiau tos spalvos derėtų. Ir pagal žydėjimo laikotarpius, nes vieni pradeda žydėti ankstyvą pavasarį, kiti vasaros viduryje, treti tik rudenį, taip ir išsidėlioju plotuose, kad kiekvieną laikotarpį vieni žiedai pakeistų kitus ir spalvos tarpusavyje derėtų. Bet visko pasitaiko. Būna, kad kas metai, pavasarį, išsiilgsti rankų kišimo į žemę, tai kažką keiti, iš naujo darai. Nėra taip, kad vieną kartą pasidarei ir daugiau nebelieti“, – juokiasi moteris. 

Atrodo, kad įspūdingų gėlynų priežiūrai prireikia begalės laiko, tačiau Ugnė numoja ranka – daugiausiai darbo tik po žiemos.

„Pavasarį, kai sniegas nutirpsta, pradeda busti gamta, pavasario antroje pusėje daugiausiai laiko sugaištu, kad papurenti žemę, kur reikia ką nukarpyti, išvalyti, prarinkti. Dabar kieme nei aš čia ką laisčiau jau kuris laikas, nei reikėjo piktžolių ravėti, nes, nupjovusi žolę, ja padengiu laisvas vietas gėlynuose – ir piktžolės ne taip veši, nereikia jų ravėti, taip pat ir drėgmę sulaiko.“

Laistymas taip pat neužima daug laiko – moteris stengia augalus sodinti kuo tankiau, nes taip žemėje ilgiau išsilaiko drėgmė, o jei lyja, apie laistymą gali visai pamiršti.

„Aš kuo tankiau viską sodinu. Jei matau, kad labai išsiplečia, galiu pamažinti. Bet, kai tankiau sodinu, daugiau žemės užsidengia, automatiškai mažiau išdžiūsta, piktžolės mažiau dygsta.

Dabar labai daug lietaus buvo, pas mane žemė yra gana molinga, išlaikanti drėgmę, todėl augalai gali ilgiau pakentėti. Jurginus ir kitas gėles kuriuos turiu pakeltose lysvėse reikia dažniau palaistyti. O gėlyno kieme dar šiemet nelaisčiau, nes užteko lietaus“, – kalbėjo pašnekovė.

Gėles tręšia natūraliomis priemonėmis

Sodo kūrėja turi patarimų ir kitiems. Pirmiausia, moteris pabrėžia, kad reikia pasirinkti tinkamą laiką augalų laistymui. Nedarykite to, kai saulė pati aktyviausia – tik pakenksite augalams.

REKLAMA

„Reikia laistyti arba anksti ryte, bet man tai praktiškai neįmanoma, tai aš laistau vakare, kai saulė nebėra agresyvi, nes kitu atveju kaitrią dieną palaisčius augalus vandens lašai pasilieka ant lapelių ir gali nudeginti. Todėl tik vakare arba anksti ryte. 

Taip pat labai gerai prieš lietų palaistyti – tada augalai geriau pasisavina lietaus vandenį. Jeigu praneša, kad lis, išbėgi greit vakare, palaistai kažkiek ir lauki lietaus. Tada labai gerai pasisavina lietaus vandenį“, – pataria U. Jonelytė-Debeikienė.

Savo gėlių pašnekovė netręšia pirktinėmis trąšomis – kartu su vaikais mėgsta uostyti ir liesti gėles, todėl nenori, kad ant jų būtų chemijos. Vietoj to ji renkasi dilgėlių raugą.

praeitais metais ir šiemet esu pasidariusi dilgėlių raugą – jis labai gerai rožėms ir šiaip augalams, daržovėms, praturtintas maisto medžiagom, todėl tik su raugu palaistau. Prisiskinu dilgėlių, užpilu jas vandeniu, uždengiu plėvele ir dviem savaitėm pastatau, kad surūgtų. Kvapas labai nekoks. Po to tą koncentratą skiedžiu laistytuve su vandeniu, kokį puodelį į laistytuvą ir laistau. Kas bijo kvapo, užtenka dilgėles užpilti vandeniu, dieną-dvi palaikyti ir laistyti. Sako, kad veikia ir užtenka, pasisavina medžiagų.“

Daugelis, turintys sodus, susiduria ir su kita problema – kenkėjais. Ugnės augalus buvo pradėję pulti amarai, tačiau ji pataria neskubėti pirkti chemijos, o priemonę jiems naikinti pasigaminti namuose. Tam prireiks vos poros ingredientų.

„Ūkinį muilą sutarkuoju su tarka, užpilu dviem puodeliais vandens ir palieku geram pusdieniui, kad išbrinktų – pasidaro vientisa tąsi masė. Turiu 10 litrų purkštuvą, į jį įdedu kokius 6-7 šaukštus masės, išmaišau. Reikia žiūrėti pagal poreikį, kad vanduo pasidarytų baltas. Ir tada nupurškiu augalus anksti ryte, geriausia vakare, kad lietaus nebūtų. Išpurški ir puikiausiai amarus sudžiovina“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.

REKLAMA

Patarimai nežinantiems nuo ko pradėti

Paklausta, kokių patarimų turi norintiems kurti sodą, tačiau nežinantiems, nuo ko pradėti, Ugnė išskiria kelis pagrindinius dalykus. Vienas jų – įvertinti sąlygas, kuriose teks augti augalams.

„Yra pagrindiniai dalykai – pirma reikia įvertinti savo sklypą, kur yra daugiausiai saulės, kaitriausia vieta. Tada įvertinti, koks yra dirvožemis, nes tas, kas puikiai auga priemolyje, nereiškia, kad augs priesmėlyje. Pagal tai galėsit pasirinkti, kokius augalus verta auginti. Siūlau rinktis augalus, kurie gali augti tokioje situacijoje, nes bus mažiau priežiūros, mažiau laiko sugaišit, nereiks sukti galvos, kad būtinai palaistyti, nes jei šiandien nepalaistysiu, tai rytoj jis nuvys.“

Taip pat turėkite viziją, kokį sodą įsivaizduojate – vieniems patinka romantiški sodai, kitiems minimalistiniai, todėl svarbu paieškoti pavyzdžių ir žinoti, ko norite, kad gėlynai nebūtų per daug margi, susikurti savo spalvinę gamą.

„Tikrai labai daug yra knygų, žurnalų, kur galima pasisemti idėjų, atsirinkti augalus. Man gal pasisekė – aš rinkausi augalus, kuriuos buvau mačiusi, žinojau, ko noriu, tad visko neėmiau. Daugiau mažiau rinkausi, kad neprisimarginti, nepadaryti mišrainės, nes paskui erzina akis toks dalykas“, – pataria U. Jonelytė-Debeikienė.

Moteris taip pat pastebi, kad nereikėtų apsiriboti tik vienais augalais – būtina įvairovė:

„Įvairovė pritraukia ne tik kenkėjus, bet ir geriečius, kurie minta kenkėjais. Tos pačios boružėlės minta amarais, tai jei pas mane būtų tik rožės, boružėlės neturėtų kur gyventi. Kai veikia ekosistema, yra daug paprastesnė priežiūra.“

O svarbiausia, kaip sako pašnekovė, pasileisti plaukus, svajoti ir kurti, nes čia taisyklių nėra – kiekvienas susikuria tokią aplinką, kokia yra mieliausia ir artimiausia.


Rašyti komentarą...
N
Noriu matyti
2021-06-17 07:06:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Rašoma apie grožį, kodėl bijoma parodyti?
Atsakyti
-3

O
Olia
2021-06-17 07:36:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kur tas aprašytas grožis ,norim pažiūrėti
Atsakyti
-2

D
Ddt
2021-06-16 22:05:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Čia sukultūrinti, o ne laukiniai lubinai
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų