Kodėl šaltuoju metų sezonu susiduriame su odos problemomis ir kaip galėtume apsaugoti savo odą, sutiko pasidalinti Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė.
Naujienų portalui tv3.lt kaunietė Elena pasakoja, kad dabartiniai rudens orai, žvarbus vėjas, atvėsusi oro temperatūra ir lietus ne juokais sudirgino jos odą:
„Kiekvieno rudenio pradžioje turiu didžiulę problemą. Vos tik atšąla orai, iškart mano oda pasidengia tarsi „pleiskanų“ sluoksniu, parausta, o negana to, ima niežėti. Nerimauju, kai aplinkiniai pastebi mano rankas – jos būna be galo šiurkščios, paraudusios. Atrodo, kad kaip tikra gyvatė, neriuosi iš savo senos odos...
Mano namuose, turbūt, galima rasti nesuskaičiuojamą kiekį kremų, tačiau kartais nusikasius odą iš kylančio niežulio iki skausmo, padeda tik šilta vandens srovė, kuri tik tam kartui nuramina sudirgusios odos ir niežulio sukeliamą diskomfortą.
Dermatitas yra būtent tai, dėl ko negaliu pakęsti šaltojo sezono. Vasaros metu jaučiu tikrą atgaivą odai – gali plauti kiek nori rankas, maudytis ir oda nei kiek nebus suirzusi.
Galiausiai, kai nebežinau kaip sau padėti, internete ieškau „liaudiškų“ būdų, kurie padėtų išspręsti problemą. Tačiau visuomet bijau kažko imtis, kadangi manau, jog tai tik dar labiau pakenks.“
Dermatitas arba egzema
Pasak Inovatyvios dermatologijos centro gydytojos dermatovenerologės Ingos Kisielienės, dermatitas ir egzema yra viena ta pati būklė, kuri apibūna odos susirgimą. Ši būklė dažniausiai priklauso nuo aplinkos veiksnių, klimato pokyčių, temperatūrų skirtumų, santykinės drėgmės aplinkoje sumažėjimo ir kitų.
„Dėl šių veiksnių sausėja oda ir dėl to atsiranda egzemos arba dermatito simptomai. Ir dermatitas, ir egzema yra odos bėrimo pobūdis. Neretai pacientai sakydami, kad „turi dermatitą“, omenyje turi kitą mintį.
Žodis dermatitas kartais yra vartojamas diagnozei apibūdinti. Pavyzdžiui, atopinis dermatitas, seborėjinis dermatitas, monetiškasis dermatitas ir panašiai. Todėl, jeigu mus užklupo bėrimas, būdingas dermatitui – galime sakyti, kad mus kankina šis sudirgimas.
Tačiau, jeigu siekiame išsiaiškinti, kokios rūšies yra tas dermatitas, tuomet žiūrime, kaip yra išsidėstęs bėrimas, kokiomis aplinkybėmis jis kartojasi, kokiame amžiuje. Šie požymiai vėliau mums leidžia nuspręsti tikslesnę diagnozę“, – paaiškina gydytoja.
Atvėsus orams neretai pirmuosius dermatito simptomus dauguma gali pastebėti rankų odoje. Ypatingai šis odos sudirgimas daugelį kankino karantino metu, kuomet teko intensyviai plauti rankas muilu, naudoti dezinfekcinius skysčius:
„Daugelis tuo metu pajuto, kad išsausėjo rankų oda, atsirado bėrimai, kurie ne tik niežėjo, tačiau ir suteikė šiukščios odos pojūtį. Esant egzemai kartais gali atsirasti net ir mažos pūslelės ant odos paviršiaus. Šis bėrimo pobūdis yra būdingas visų tipų dermatitams, tačiau dažniausiai, rankų dermatitas yra dažna problema lietuvaičių tarpe ir tų, kurie gyvena šaltesniuose kraštuose.“
Pasiteiravus, kodėl vienus dažniau užklumpa odos ligos, gydytoja dermatovenerologė paaiškina, kad dažniau patirti dermatitą ir egzemą turi tie asmenys, kurie įgimtai turi sausą odą:
„Vienų žmonių oda yra sausesnė, o kitų oda ne taip greitai sausėja. Tad tie, kurie turi sausą odą, jų odoje trūksta medžiagų, sulaikančių vandenį. Dėl to jų kūno ar veido oda yra daug jautresnė įvairiems aplinkos ar vidaus veiksniams, turi didesnę tikimybę susirgti dermatitu.
Tačiau, jeigu mes odą agresyviai veiksime, kas buvo karantino metu, kuomet reikėjo dažniau naudoti antiseptikus, dezinfekcinius skysčius, kurie yra pagaminti alkoholio pagrindu, dermatitas, kontaktinė egzema galėjo išsivystyti bet kam.“
Vos tik atšalus orams, dr. Inga Kisielienė rekomenduoja kuo arčiau savęs turėti riebesnės tekstūros, maitinamąjį rankų kremą, kurio sudėtyje yra gausu lipidų ir nepamiršti juo drėkinti savo rankų.
„Antras dalykas, kurį visuomet patariu savo pacientams – pasidairyti po spintą ir paieškoti pirštinių. Atrodo, kad ruduo dar tik prasidėjo, tačiau rytai būna žvarbūs. Neseniai ir pati pasigailėjau, kad neišsitraukiau anksčiau laiko pirštinių (šypsosi). Net ir kelios minutės lauke gali pakenkti odai. Ypatingai žvarbumą pajaučia rankų oda“, – sako ji.
Pravartu naudoti ne tik kremus, kuriuose gausu lipido, tačiau ir tuos, kurių sudėtyje yra šlapalo. Kremai, turintys šlapalo, intensyviau drėkina odą ir padeda pasišalinti odos šiurkštumams. Anot gydytojos dermatovenerologės, šlapalas kaip medžiaga atlieka „kempinės“ funkciją – sulaiko drėgmę.
„Paprastai šlapalo turime savo odoje. Sintetintas šlapalas, kuris būna kremų sudėtyje, padeda sulaikyti vandenį ir drėkina odą, todėl visi kosmetikos produktai, turintys sudėtyje šlapalo iki 10 proc. pasižymi odą drėkinančiomis savybėmis.
Produktai, kurie sudėtyje turi daugiau nei 10 proc. šlapalo, gali padėti pašalinti negyvas odos ląsteles, kadangi didesnės koncentracijos šlapalas tirpdo ląsteles, turi naikinamąjį pobūdį. Panašiai veikia ir pieno rūgšties arba laktatų molekulės. Taip pat puikiai drėkina ir glicerolis, glicerinas, esantis kremuose“, – paaiškina specialistė.
Kiti metodai, padedantys nuraminti odą
Dažnai nutinka ir taip, kad ieškodami pagalbos odai būdų, žmonės ima mėginti viską. Pavyzdžiui, gulasi į avižų vonias. Paklausus, ką mano apie tokius alternatyvius metodus, Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė I. Kisielienė patikina, kad jie gali puikiai pasitarnauti:
„Avižų vonią paprastai rekomenduojama praktikuoti žmonėms, turintiems įprastai sausą odą arba dermatitą. Avižos yra naudojamos tam, kad suminkštintų vandenį ir tuo pačiu besimaudant odą. Šį metodą gali naudoti tie, kurie nėra alergiški avižoms. Jeigu pacientai nėra alergiški, jie tikrai gali tai daryti.
Yra du būdai kaip tam pasiruošti. Vienas – nupilti avižų nuovirą į vonią pripildytą vandens, o kitas – įdėti avižas į maišelį arba pėdkelnes ir įleisti jį į vonią, kad vanduo pasidarytų balkšvos spalvos.“
Tačiau gydytoja turi ir kitą būdą. „Dar viena alternatyva yra naudoti vietoje avižų valgomąją sodą. Ji taip pat yra puikus produktas ir visi puikiai žinome, kad sodą galime panaudoti bet kur: nuo valymo iki sveikatinimosi.
Įpylus ją į vonią, vanduo taip pat taps minkštesnis, pašalins negyvas odos ląsteles. Į vonios vandenį galima pilti iki pusės puodelio valgomosios sodos“, – rekomenduoja pašnekovė.
Taip pat, atšalus orams yra rekomenduojama pasirūpinti kūno prausikliais, kurie yra skirti sausai, į dermatitą linkusiai odai. Nuo įprastų prausiklių šios kūno priežiūros priemonės skiriasi savo pH.
„Įprastų muilų pH yra šarminis, todėl jie sausina odą. O prausikliai, skirti sausai odai, turi pH artimą odos terpei (pH 5-5,5). Šie prausikliai mažiau sausina odą, o be to, galima atrasti ir aliejinio pobūdžio konsistencijos.
Pacientams, kurie skundžiasi sausėjančia rankų oda, taip pat rekomenduoju paieškoti tokio pobūdžio muilų ir su jais plauti rankas“, – pataria gydytoja.
