Vienišumas dabar „ant bangos“, ypač Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, JAV 1 iš 4 vyrų teigia neturintys draugų, Jungtinėje Karalystėje – 1 iš 3. Natūraliai kyla klausimas – kodėl stebima tokia nauja tendencija?
Vienišumas – tvarios konstrukcijos būsena
Anot A. Kalugino, vienišumas nėra diagnozė, tai – būsena, sudėtingas dalykas, kuriame persipina daugybė aspektų: mūsų mintys, emocijos, lūkesčiai, nusivylimai. Tai, pasak eksperto, yra tvari konstrukcija – būsena tęsiasi diena iš dienos, priešingai nei emocija, kaip, pavyzdžiui, vienatvė, kuri vieną dieną gali aplankyti, o kitą – praeiti.
Be to, ilgą laiką vienišumas buvo laikytas vyresnio amžiaus asmenų problema, tačiau dabar šie stereotipai griūna – pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vienišiausi yra asmenys nuo 16 iki 25 metų.
Būtent D. Britanija ir Japonija yra šioje srityje pirmaujančios šalys – čia ši problema sprendžiama valstybiniu lygmeniu: Anglijoje dar 2018 m. pradžioje įsteigta Vienišumo ministerija, Japonijoje veikia panašus departamentas su ministerijos statusu. O kokia situacija Lietuvoje?
„Mato dvi kategorijos žmonių tą Lietuvos tikrai labai išsibujojusį vienišumą. Tai mato dvi kategorijos: patys žmonės, kurie jaučiasi vieniši, ir specialistai, kurie tai stebi.“
Kodėl bujoja vienišumas?
Tad kokios priežastys gali lemti, kad žmonės tampa vis vienišesni? Pirmiausia A. Kaluginas išskiria šizoidinį asmenybės tipą (su šizofrenija nieko bendro neturi) – dažniau visuomenėje tokie žmonės vadinami intravertais arba uždarais žmonėmis.
„Tai yra žmogus, kurio vidinis pasaulis yra gerokai turtingesnis už išorinį. Apie tokius sako, kad žmogus savyje: jis fantazuoja, kažką piešia, jam per daug nereikia draugų, jis užsisklendęs savyje, jis koks nors ten genialus matematikas arba dailininkas“, – aiškino psichologas.
Kartais toks asmenybės tipas painiojamas su autizmu, tačiau ekspertas pabrėžia – tai ne tas pats. Vis tik Aspergerio sindromas gali būti viena iš priežasčių, kodėl žmogus yra vienišas: tokie asmenys įprastai siekia bendrauti, tačiau trūksta socialinių išteklių:
„Pavyzdžiui, vienas iš Aspergerio bruožų – žmogus nesupranta perkeltinių prasmių, tiesiog nesupranta. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jis beveik nesupras humoro, nes didžioji dalis humoro yra ant perkeltinių prasmių statoma.“
Dar viena priežastis – pažeistas bazinis saugumo pojūtis, vienas iš kertinių įsitikinimų apie pasaulį (jų yra trys: tai, ką išmokau ir manau apie save, kitus ir pasaulį). Kai šis pojūtis pažeistas, pasaulis atrodo nesaugus, susiformuoja nepasitikėjimas ne savimi, o visu supančiu pasauliu, aplinka.
A. Kaluginas pažymi, kad bazinį saugumo pojūtį gali sugriauti visai nedideli įvykiai gyvenime, pavyzdžiui, net jei vaikui žaidžiant smėlio dėžėje kitas vaikas paima ir išsineša jam priklausantį žaislą – tai nėra psichologinė trauma, tačiau griauna pasitikėjimą pasauliu. Taip pat kaip ir, pavyzdžiui, kai žmogų dažnai paveda kiti.
Pasirinkto vienišumo tendencija
Galiausiai ketvirtoji pamatinė priežastis – tendencija rinktis vienišumą. Būtent šiuolaikinis vienišumas apibūdinamas kaip pasirinktas vienišumas, kuris kyla iš daugybės socialinių ir psichologinių problemų, pavyzdžiui, iš toksiškų santykių išėję žmonės nenori ieškotis partnerių.
Tai sąlygoja ir darbo pobūdis – žmonės neįleidžia šaknų, daug keliauja, gyvena žinodami, kad vienoje vietoje praleis vienerius, gal dvejus metus, o tada kels sparnus kitur, todėl nelieka poreikio turėti draugų.
„Kitas dalykas – pasirinktas vienišumas yra dabar dar ir dėl to, kad nėra kuo pasitikėti <...>.
Lietuva gal viena iš pirmaujančių, nes čia niekas niekuo nepasitiki, kadangi yra pavydas ir t. t. Ir jeigu yra bendroji nepasitikėjimo krizė, mes skeptiškai pradedame žiūrėti į kažkokius glaudžius ryšius ar santykius – automatiškai mes užsikoduojame, savarankiškai pasirenkame vienišumą“, – pridūrė A. Kaluginas.
Vyrauti tokioms pasirinkto vienišumo tendencijoms padeda ir pasikeitęs visuomenės požiūris – anksčiau iki 30 metų nesukūrus šeimos, aplinkinių reakcija buvo kone smerkianti, o dabar socialinės normos pasikeitė.
Įdomu tai, kad yra ir toks dalykas kaip „vienišumo ekonomika“, skirta vienareikšmiškai vienišiems asmenims, gaji daugelyje sektorių. Baldai, kuriuos lengvai galime susirinkti patys, sveriamos prekės, vis labiau populiarėjantys mažos kvadratūros butai, pritaikyti gyventi vienam asmeniui. Daugeliui tai jau atrodo įprasta ir savaime suprantama, tačiau, anot A. Kalugino, tai yra „vienišumo ekonomikos“ išdavos.
Rūpestis savimi ir meilė sau – skritingi dalykai
Tendencijos išties nedžiugina, o plintanti vienišumo pandemija „gimdo“ ne ką kitą, kaip egocentriškus žmones, kurių pasaulio centras yra jie patys.
„Tai Vakarų pasaulyje tapo absoliuti socialinė norma – tavęs už tai niekas nepasmerks, dabar tai normalu. Kažkokia galbūt 95 metų senolė savo anūkams dar pagrūmos pirštu ir pasakys: „Vaikeli, nu jau kada man tą marčią atvesi?“ Bet kiek jai liko gyventi? Kiek grūmoti pirštu?
Nes be jos jau dabar net tėvai negrūmoja, nes gi negerai vaikams moralizuoti – jie patys pasirenka. <...> O ką jie pasirenka? Visiškai teisingai – socialinius tinklus, kurie dar tik skatina vienišumą. Ir negana to, kad vienišumą – o tai skatina didžiulius nusivylimus, savižudybes ir pan., tas fasadinis gyvenimas.“
Anot psichologo, psichoterapeuto, prie vienišumo stipriai veda ir vyraujanti „FLY“ (angl. first love yourself), t. y. pirmiausia mylėk save, koncepcija. Jis pabrėžia – meilė sau ir rūpestis savimi yra du labai skirtingi dalykai:
„Rūpintis savimi yra normalu ir labai teisinga praktika, bet vyrų nemoko ir moterų nemoko to. O ko mokina? Mokina meilės sau – kad reikia save mylėti. Ir kur tu dėsi toks save mylintis žmogus? Save dėsi į tą mūsų jau aptartą IKEA butelį ir su meile sau tu „skrolinsi“ socialinius tinklus.
Tu būsi su nuostabia meile sau, bet: A) niekam nereikalingas, galiausiai – atsiskyręs, ir įtikinsi save, kad čia ir yra meilė sau.“
O būna ir tokių atvejų, kai net būdami santykiuose, turėdami šeimas, platų draugų ratą, sėkmingas karjeras, žmonės jaučiasi vieniši. Dažniausiai tai, kaip teigia A. Kaluginas, – nemažai pasiekę žmonės, turintys galbūt verslus, socialinį statusą.
Tokiais atvejais, kaip pasakojo ekspertas, vienišumo jausmas yra ledkalnio viršūnė, už kurios stovi egzistencinė tuštuma, kitaip tariant – prasmės krizė. Ją lydi ir gyvenimo skonio krizė, kai nebetenkina niekas – net patenkinus dažnai išaugusį adrenalino pojūtį, jis greitai išgaruoja.
Psichologas nuramina – vienišumas yra įveikiamas, yra būdų, kaip su tuo tvarkytis, tačiau dažnu atveju prireikia pagalbos – tai nėra kliūtis, kurią paprasta įveikti vienam.
Kas nutinka ilgą laiką gyvenant be sekso?
O vienišumui vis labiau bujojant, svarbu atminti – jis gali skaudžiai atsiliepti net mūsų sveikatai, nors daugelis apie tai nesusimąsto.
„Fiziologiniai simptomai vienišumo visų pirma kerta per miegą. Žmogus, kada jis patiria tas krizes mano minėtas, tai, pavyzdžiui, pasireiškia nemiga – sunku užmigti arba naktį atsibunda. Ir jeigu tas yra, tai čia jau tiesus kelias į vienišumą, užsisklendimą, atsiskyrimą“, – vardijo A. Kaluginas.
Vienišumas gimdo ir dar vieną problemą – vieniši asmenys neužsiima seksu. Kaip teigė tinklalaidės vedėjas A. Lebedenko, pažvelgus į Vakarų šalių statistiką, 1 iš 3 vaikinų, priklausantys 18–35 metų amžiaus grupei, praneša, kad per paskutinius dvejus metus neturėjo lytinių santykių. Tad kur tai veda?
„Dažniausiai, jeigu žmogus pusę metų neturi intymių santykių, tada jis tai dar problematizuoja – kad pusę metų neturėjau intymumo. Kelia šitą klausimą draugams, klausia, ar aš čia nevykėlis, ar čia aplinkui mane kažkas negerai. Masturbacija, onanizmas yra, bet intymumo nėra. Bet dar problema. Maždaug po metų tai jau tampa mažesnė problema – žmogus padeda tarsi išmokti su tuo gyventi.
80–90 proc. <...> mano sutiktų vyrų ir moterų, sveiko seksualinio amžiaus – nuo 20 iki 45–46, po pusantrų metų sekso nebuvimo sako: žiūrėk, nėra ir nereikia. Jeigu atsiras partneris – tai bus ir seksas. Klausiu: o jeigu artimiausioj perspektyvoj neatsiras? „Neatsiras – tai neatsiras. Jeigu labai norėsiu – kažką susirasiu vienam kartui, bet kol kas tiesiog nenoriu.““
A. Kalugino teigimu, per tiek laiko užgęsta libido, kurį vėliau labai sunku vėl atstatyti, arba išsivysto priklausomybė pornografijai – lytiniai poreikiai patenkinami, bet autoseksualumas nėra tapatu lytiniams santykiams su kitu žmogumi.
Tinklalaidės vedėjo paklaustas, kaip tai paveikia žmogaus psichiką ir fizinę sveikatą, psichologas išskiria dvi perspektyvas, iš kurių galima pažvelgti į šią problemą. Pirmuoju požiūriu – lytinių santykių neturėjimas daro didelę žalą.
„Iš vienos pusės pažvelgus, tai yra tragiškai blogai ir tai tragiškai kenkia: kenčia medžiagų apykaita, kraujotaka, širdies ritmas, hormonų gaminimas – endorfinai, dopaminas, visi kiti – jie yra būtini žmogaus funkcionavimui“, – apie tai, kas nutinka organizmui ilgą laiką gyvenant be sekso, pasakojo tinklalaidės svečias.
Žvelgiant iš psichikos pusės, žmonės taip pat pasikeičia – tampa suirzę, sudirgę, pikti, nepatenkinti, t. y. sekso trūkumas atsiliepia nuotaikai. Be to, kinta ir kognityviniai, mąstymo procesai – savęs priėmimas, savivertė, vyriškumo, moteriškumo supratimas.
Sekso trūkumas – nebūtinai blogis
Kita vertus, lytinių santykių nebuvimas gali atnešti ir teigiamų rezultatų – tai apibūdinama sublimacijos terminu, kai sukaupta nerealizuojama seksualinė energija išnaudojama kitų tikslų siekimui:
„Jeigu seksas yra sublimuojamas, pavyzdžiui, į sėkmę, į darbą – žmogus dirba 20 valandų per parą, yra turbo pasiekęs pasiekimų, bet akivaizdu, kad seksui jam nėra vietos ir jėgų. Bet jis yra hipersėkmingas žmogus. <...>
Sekso nebuvimas su sąlyga, jeigu jis sublimuojasi į kažkokius pasiekimus – kaip ir nieko baisaus, jeigu tu kažko sieki. Taigi ką mes turime, summa summarum? Mes, summa summarum, turim, kad blogiausia yra vidutinis variantas – kada tu nei nieko nepasieki, nei neturi sekso.“
Tinklalaidėje A. Lebedenko su A. Kaluginu aptarė ir kitus aktualius klausimus – kaip pasaulyje, kuriame įsiviešpatauja vienišumas, rasti meilę, kodėl žmonės baidosi santykių, kaip koją kiša vyraujantys nerealistiški lūkesčiai, svarbiausia – kaip galime atpažinti, kad šalia esantis žmogus susiduria su vienišumu.
Visą tinklalaidę „Tapk geresniu“ galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
