Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į teisininkę, mediatorę Raimondą Joskaudienę, kad ji atsakytų, ar darbdavys privalo išleisti darbuotoją į laidotuves bei kuriam laikui skiriamos šios neapmokamos atostogos.
Kokiais atvejais darbdavys privalo išleisti darbuotoją į laidotuves?
Kaip pasakojo pašnekovė, Darbo kodeksas garantiją atvykti į laidotuves užtikrina šeimos narių laidotuvėms, vis tik konkretaus, baigtinio šeimos narių sąrašo, giminystės laipsnio nepateikia.
„Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta darbdavio pareiga suteikti nemokamas atostogas darbuotojui dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse.
Todėl svarbu atskirti kasdienėje kalboje vartojamą sąvoką „artimas žmogus“ nuo įstatyme vartojamos sąvokos „šeimos narys“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškina, kad šeimos samprata darbo santykiuose neapsiriboja tik sutuoktiniu ir vaikais. Į ją patenka tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, seneliai, kiti asmenys, kuriuos sieja šeiminiai įsipareigojimai.
Pasak R. Joskaudienės, VDI kaip vieną iš pavyzdžių mini vaikus auginančius partnerius ir vaiko globėjus.
„Vadinasi, vien kraujo giminystė ar santuokos įregistravimas nėra vieninteliai vertinimo kriterijai. Sistemiškai aiškinant šią garantiją, ji taikytina ir senelių, vaikaičių, brolių bei seserų laidotuvėms. Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje šie asmenys priskiriami artimiesiems giminaičiams.
Vis dėlto svarbu nepainioti: ši Civilinio kodekso norma apibrėžia artimuosius giminaičius, o ne nustato baigtinį Darbo kodekse vartojamos šeimos nario sąvokos turinį“, – tikino ji.
Kuriam laikui darbdavys turi išleisti darbuotoją neapmokamų atostogoms?
Pasidomėjus, kuriam laikui darbdavys gali išleisti savo darbuotoją neapmokamų atostogų, pašnekovė nurodė, kad jos negali viršyti penkių kalendorinių dienų.
Pasak jos, „iki penkių dienų“ nereiškia, kad darbdavys savo nuožiūra gali nuspręsti, jog darbuotojui pakaks vienos dienos.
R. Joskaudienė aiškino, kad jeigu darbuotojas šiuo pagrindu paprašo penkių kalendorinių dienų, jų negalima sutrumpinti vien dėl to, kad laidotuvės vyksta vieną dieną.
„Kalbama apie kalendorines, o ne darbo dienas, todėl į pasirinktą laikotarpį patenka ir savaitgaliai bei švenčių dienos.
Pavyzdžiui, nuo penktadienio iki antradienio imtinai yra penkios kalendorinės dienos. Tai su konkrečiomis laidotuvėmis susijusi garantija, o ne bendras penkių dienų limitas visiems metams“, – sakė ji.
Teisininkė pridėjo, kad penkių dienų riba įstatyme yra nustatytos privalomos garantijos apimtis, tačiau ne absoliutus draudimas suteikti daugiau laiko. Jeigu darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl ilgesnio neapmokamų atostogų laiko, tai daryti galima.
„VDI aiškiai nurodo, kad pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalį šalių susitarimu suteikiamų nemokamų atostogų trukmė nėra ribojama konkrečiu maksimaliu dienų skaičiumi. Pagal bendrąją Darbo kodekso taisyklę šios atostogos yra nemokamos.
Tačiau kolektyvinėje sutartyje ar kituose darbuotojui taikomuose susitarimuose gali būti nustatyta palankesnė tvarka – papildomos dienos ar jų apmokėjimas. Todėl reikėtų pasitikrinti ne tik Darbo kodeksą, bet ir konkrečioje darbovietėje galiojančias garantijas“, – sakė ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
