„Laukiu Santariškėse pas gydytoją, užsiregistravau balandžio mėnesį pas specialistą – ortopedą traumatologą. Teoriškai turėčiau prieiti kitų metų sausio mėnesį.
Štai ir viskas. Ta prasme, aš tiesiog išvis nematau prasmės mokėti jiems pinigų, nes tai, ką jie čia sako, ant tiek neatitinka realybės. Nu, aš nežinau, tiesiog kažkoks melas. Man taip liūdna“, – „Žinių radijo“ eteryje piktinosi Mariumi prisistatęs vyras.
„Kiek pasikalbu su pažįstamais, tai visi nuolatos laukia eilėse. Mokėk ar nemokėk, jos ilgėja, ilgėja, ilgėja ir ilgėja. Teisingai – visi išeina pas privatininkus, ten žaibiškai pakliūni“, – skundėsi vyras.
Pacientų srautai išsiblaškė per pandemiją
Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis dabartinę situaciją siejo dar su postkovidine krize.
„Man atrodo, čia ir atsispindi pagrindinė dramaturgija, kuri vyksta sveikatos sistemoje po COVID-19 laikų, kad tikrai labai daug paslaugų, ypač tokių lengviau įgyvendinamų, pereina į privatų sektorių, ir dėl to viešasis sektorius pradeda nebefunkcionuoti tam tikrose srityse, kurias būtinai turėtų užtikrinti. (...)
Prarasti mūsų gydytojus, kad jie pereitų į tokią lengvesnę, ekonomiškai apsimokančią mediciną, čia yra turbūt didžiausias ir sunkiausias dalykas, kurį norisi stabdyti“, – atsakydamas klausytojui kalbėjo jis.
Ministro teigimu, būtent dėl šių priežasčių skirstant pinigus sveikatos paslaugos kitiems metams prioritetas teikiamas viešajam sektoriui.
Žada daugiau paslaugų arčiau namų
Kaip įvardijo Valstybinė ligonių kasa, kitais metais planuojamas perteklinis Privalomojo sveikatos draudimo vondo (PSDF) biudžetas.
„Sakyčiau, toks rekordinis šiam laikui, lyginant su kitais fondais, (...) nes augimas numatomas 12,9 proc. Tai tikrai yra solidu ir nemažai prie to prisideda tai, kad valstybė iš savo biudžeto prisidės daugiau už valstybės draudžiamus asmenis – tai yra papildomai 172 milijonai eurų.
„Jau dabar yra tokių teritorijų, kur gimdyti žmonės važiuoja 100 kilometrų. Ir tai yra artimiausias variantas, net nesirenkant, kuriame akušerijos skyriuje gimdyti“, – sakė L. Kukuraitis.
Jo teigimu, tai „atidaro dideles galimybes spręsti įsisenėjusioms problemoms“: „Nuo paslaugų prieinamumo, eilių mažinimo, vaistų prieinamumo, ypač tų brangių, kompensuojamųjų vaistų, kurie stovi eilėje ir juos Europoje galima greičiau įsigyti ir naudoti.“
Pasak L. Kukuraičio, yra įvardintos paslaugos, kurias turėtų būti kiek galima arčiau namų, dėl to tam papildomai numatomas bazinis apmokėjimas. „Tai reiškia, kad skaičiuojame ir finansuojame ne tik pagal paslaugų kiekį, kaip yra su kitomis paslaugomis, bet ir vien dėl to, kad jos yra arčiau namų.
Tai yra pediatrijos, akušerijos, taip pat – insulto klasterio paslaugos, kad žmonės kuo greičiau gautų būtiną pagalbą. Žinoma, insulto atveju svarbios intensyviosios terapijos ir kiti skyriai. Mes vertiname, kad teritoriškai šis tinklas jau yra gana retas, negalime sau leisti jo dar labiau mažinti. (...)
Jau dabar yra tokių teritorijų, kur gimdyti žmonės važiuoja 100 kilometrų. Ir tai yra artimiausias variantas, net nesirenkant, kuriame akušerijos skyriuje gimdyti. Manau, kad tam tikrų nutolimų yra ir pediatrijoje“, – komentavo L. Kukuraitis.
Gerliakienė: niekaip neišlipama iš planinės ekonomikos
Vis dėlto sveriant, kiek kokioms sveikatos reikmėms bus atriekta iš kitų metų PSDF biudžeto, netyla nuogąstavimai, kad pacientų gyvenimas saldesnis netaps.
„Žinote, PSDF augimas kažkaip visiškai neatspindi apmokėjimo už paslaugas augimo. Jeigu kasmet būtų padidinama bent jau tiek, kad pasivytų infliaciją, turbūt gydymo įstaigos džiugtųsi.
Tai yra lėtinė problema sveikatos sistemoje – būtent viešosios gydymo įstaigos turi milijonines skolas. Nežinau kitos srities Lietuvoje, kur galėtų metų metais būti dešimtimis ir 20 milijonų skola.
O sveikatos sistemoje tai yra nurašoma krizei, kovidui, dar kažkam. Manau, kad čia yra pagrindinė problema, kad šita sistema niekaip neišlipa iš planinės ekonomikos“, – kalbėjo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė.
L. Kukuraitis savo ruožtu su tuo nesutiko ir kaltino turimus per mažus resursus. „Niekaip nesutikčiau, kad tai yra planinės sistemos dalykai, bet sakyčiau, kad tai yra mažų biudžetų problema.
Ir dabar bandome nukreipti dalį viešuosius tam, kad atsirastų resursų, kad gydytojai teiktų paslaugos, o ne tik būtų prisiregistravę prie konkrečios įstaigos.“
Mokesčių didinimo neišvengsime?
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė savo ruožtu teigė, kad šiuo metu priešinant viešąsias ir privačias gydymo įstaigas pacientas lieka pasimetęs, kur jis turėtų kreiptis ir gauti nemokamą paslaugą.
„Apskritai kiek nemokamų paslaugų galime suteikti, dabar pristatytas biudžetas – krepšelis vienam gyventojui šiais metais yra 1009 eurai. Tai ar tikrai toks krepšelis, tai, ką galime sumokėti iš PSDF, atliepia visų pacientų lūkesčius? Juk didžiąją dalį visuomenės sudaro vyresni žmonės ir vaikams, kuriems sveikatos priežiūros paslaugų reikia labai daug. (...)
„Žinote, PSDF augimas kažkaip visiškai neatspindi apmokėjimo už paslaugas augimo. Jeigu kasmet būtų padidinama bent jau tiek, kad pasivytų infliaciją, turbūt gydymo įstaigos džiugtųsi“, – sakė A. Gerliakienė.
Dešimtmečiais juk ir kalbame, kad poreikis yra kur kas didesnis negu galimybės. Ir dabar, kiek čia, pusę milijardo, ar ne, didesnis bus PSDF, bet poreikis yra dar didesnis.
Mano supratimu, valstybė turėtų galvoti, kaip apskritai su gyventojais susitarti ir įvykdyti jų lūkestį. Taip, įmokos yra per mažos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra per mažas, ir reikia galvoti, kaip tą spręsti. Kitos šalys, dažnai mes remiamės kitų šalių pavyzdžiais, bet reikia atkreipti dėmesį, kad kitose šalyse draudimo įmokos yra kur kas didesnės“, – pastebėjo parlamentarė.
Žada suvaldyti eiles bent 5 srityse
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad ministras sumažino garsiai paskleistą ambiciją eiles pas gydytojus sumažinti net 30 proc.
„Pristatydamas PSDF biudžetą ministras sumažino savo ambiciją, kad eilės turėtų mažėti 30 proc., tai liko tik 10 proc. Tai ta ambicija panašu, kad, jau teikiant biudžeto projektą dabar mažėja“, – pastebėjo J. Sejonienė.
L. Kukuraitis atkirsdamas ironizavo, kad lengva ieškoti priekabių, kai esama opozicijoje. „Džiaugiuosi, kad kai jūsų dauguma buvo valdžioje, žmonės jautė, kad galėjo gauti prieinamą pagalbą, nebuvo eilių ir jūs už tai visiškai atsakėte. (...)
Dėl to, kad 10 proc. sumažės eilės, tai yra visiškai preliminarūs vertinimai. Finansavimo skyrimas yra labai svarbus, jis turi būti didinamas ir 11 proc. augimas paslaugų finansavimui sudaro prielaidas tiek procentų daugiau galimybių gauti paslaugas.
Bet, aišku, kad eilės yra papildomai sprendžiamos ir kitais būdais. Esu pažadėjęs, kad 5 srityse, kur laukia daugiausiai pacientų, pateiksime sisteminius sprendimus“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete kalbėjo ministras.
Naujienų portalas tv3.lr primena rašęs, kokius pokyčius pacientams žada naujasis sveikatos apsaugos ministras.
Rekordinis PSDF biudžetas
Kaip pristatė Valstybinė ligonių kasa, 2027 m. planuojama, kad PSDF pajamos sudarys 4,863 mlrd. eurų, o išlaidos sieks 4,760 mlrd. eurų.
Pagrindinis pajamų šaltinis, kaip ir ankstesniais metais, išliks privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kurios sudarys apie 95 proc. visų fondo pajamų. Vien dirbančiųjų mokamos įmokos kitąmet turėtų siekti 3,24 mlrd. eurų ir būti 8,4 proc. didesnės nei šiemet.
Kitais metais augs ir valstybės įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus. Joms numatyta skirti 1,4 mlrd. eurų – beveik 297 mln. eurų daugiau nei šiemet.
Iš viso kitais metais PSDF biudžeto pajamos turėtų padidėti 554 mln. eurų. Dalis šio augimo – 103,1 mln. eurų – bus skirta fondo rezervui papildyti, o likusi dalis nukreipta sveikatos sistemos poreikiams finansuoti.
Numatoma, kad 2027 m. PSDF išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia dalis ir toliau bus skiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Joms numatyta 3,41 mlrd. eurų, arba beveik 357 mln. eurų daugiau nei šiais metais, eliminavus lėšų perskirstymo tarp išlaidų eilučių įtaką. Šios išlaidos sudarys apie 72 proc. visų fondo išlaidų.
Papildomos lėšos bus naudojamos gydymo paslaugų plėtrai, naujiems baziniams mokėjimams diegti ir jau taikomiems mokėjimams, bazinėms kainoms indeksuoti.
Daugiau kaip 912 mln. eurų kitų metų PSDF biudžete planuojama skirti vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, specialiosios medicininės paskirties maisto produktams ir medicinos priemonių nuomai.
Dalis papildomų lėšų bus skirta jau kompensuojamų vaistų augančioms išlaidoms padengti. Naujų kompensuojamųjų vaistų įtraukimui iš rezervinio vaistų sąrašo planuojama 13 mln. eurų.
Iš kitų metų PSDF biudžeto lėšų bus finansuojama skaitmeninių sveikatos sprendimų plėtra. Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos bei Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos eksploatavimui ir plėtrai planuojama skirti 15 mln. eurų. Taip pat numatoma pradėti finansuoti gydymo įstaigų sveikatos duomenų skaitmenizavimą ir jų saugos stiprinimą. Šiam tikslui kitais metais planuojama skirti 3 mln. eurų, vėliau planuojama šią sumą didinti.
Taip pat prognozuojama, kad kitąmet pajamos išlaidas viršys 103,1 mln. eurų. Šį perteklių numatoma nukreipti į PSDF rezervą, o prireikus metų eigoje apmokėti viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
PSDF rezervas 2026 m. pradžioje rezervas siekė 940 mln. eurų, arba 21,8 proc. metinių PSDF pajamų. 2026 m. planuojama į rezervą pervesti dar 140 mln. eurų. Tuo metu 2027 m. rezervas sudarytų 873 mln. eurų, arba 17,9 proc. metinių PSDF pajamų. Prognozuojama, kad 2028 m. rezervas sudarys 5,195 mlrd. eurų, o 2029 m. – 5,395 mlrd. eurų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
