Ministras žadėjo, kad per šią Seimo rudens sesiją bus pristatytas veiksmų planas, kaip suvaldyti eiles bent pas dalį gydytojų.
„Mes patyrinėjome eiles pagal specialistų grupes – didžiausia problema yra patekti pas specialistus, kurie teikia antrinio lygio paslaugas, – ir išgryninome penkias grupes, kur yra daugiausia žmonių, laukiančių ilgiausią laiką“, – kalbėjo jis susitikime su opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariais.
Ministerijos duomenimis, specialistų grupės, kurių paslaugų prieinamumas gyventojams yra sudėtingiausias – dermatologai, oftalmologai, onkologai, reabilitologai bei odontologai.
„Kiekvieną iš šių grupių imame, žiūrime priežastis. Kiekviena iš jų turi savo priežastis, dėl ko eilės susiformuoja – kai kur finansavimo per mažai, kai kur paciento kelias neteisingai sudėliotas, kai kur yra perteklinių Valstybinės ligonių kasos (VLK) apmokamų paslaugų teikiama“, – kalbėjo SAM vadovas.
Pasak jo, problema yra ir tai, kad dalies operacijų atveju yra prioritetizuojamos kosmetinės, o ne klinikinės indikacijos.
Per pirmus metus – tik planas
Ministerijos duomenimis, antrines gydytojų specialistų paslaugas per metus gauna apie 100 tūkst. žmonių, iš kurių tik pusė – per įstatymo numatytą vieno mėnesio periodą.
„Deja, su paslaugomis tiek socialinėje apsaugoje, tiek sveikatos apsaugoje įstatyme vieni terminai, o realybė yra kitokia“, – konstatavo ministras.
L. Kukuraitis pabrėžė, kad dabartinis ministerijos prioritetas – jog šias paslaugas pagal numatytą tvarką gautų iki 70 proc. gyventojų.
„Dabar darome namų darbus, sužiūrėti sprendinius, kad per šituos dvejus metus tai būtų padaryta, kad 2028 metais jau daug žmonių gautų tas paslaugas“, – pridūrė ministras.
Tiesa, TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas posėdžio metu teiravosi, ar ministerija turi paruošusi konkretų veiksmų tvarkaraštį.
„Jūs turbūt suprantate, kad mes nelauksime dvejų metų ir paklausime jūsų jau po gero pusmečio, kaip sekasi. Ar turite kažkokį tvarkaraštį susidėlioję, kada būtų galima tikėtis kažkokio poslinkio?“ – ministro teiravosi L. Kasčiūnas.
L. Kukuraitis atsakė, jog išanalizavus pagrindines kiekvienos gydytojų specialistų grupės priežastis, veiksmų planą planuojama paruošti šios Seimo rudens sesijos metu.
„Manau, kad per šiuos metus galėsime aptarti, kaip spręsime kiekvieną grupę. Ir tada, kai jau turėsime sprendinius, tada galėsime turėti ir planą kiekvienai grupei. Pamatysime, kad kai kurias eiles daug greičiau sumažinsime, kai kurios užtruks gal ir porą mėnesių, nes yra kur kas sistemiškesnės problemos. Tai apie kiekvieną grupę galėsime šiemet einant jau sesijai į antrą pusę sėsti ir kalbėti“, – teigė L. Kukuraitis.
Dėl dalies medikų algų – surištos rankos
Posėdyje aptartas ir medikų algų klausimas. Daliai medikų, ypač – slaugytojams, jų darbo užmokestis tiesiog bado akis, tačiau ministras sakė, kad jo rankos kai kuriais atvejais yra surištos. Nors sveikatos sistemos kolektyvinėje šakos sutartyje ir numatytas medikų algų kilimas, sveikatos apsaugos ministras teigia, kad jį įgyvendinti realybėje ne taip paprasta.
„Yra bent trijų pavaldumo įstaigos – nuo universitetinio lygmens, kur visiškai vienoks pavaldumas, tada yra regioninio tipo ligoninės, kur nacionalinė ministerija turi tiesioginę įtaką sprendimams, ir tada yra savivaldybinio pavaldumo, kur jau gali būti visaip.
Tad kolektyvinė sutartis padaryta, formaliai ji vykdoma, bet kaip jau toliau konkreti įstaiga priima sprendimus dėl darbo užmokesčio ar pagal minėtas rekomendacijas, ar kitaip daro sprendimus, yra labai sudėtinga“, – pirmadienį kalbėjo jis susitikime su opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariais.
Jis priminė, kad medikų atlyginimai sudaryti iš kelių dalių, o kolektyvinėje šakos sutartyje sutariama tik dėl bazinio dydžio didinimo.
„Dėl bazinio dydžio, kas sutariama, turi būti vykdoma. Tai yra pagal Darbo kodeksą, tai yra privaloma visiems darbdaviams. Jam to nevykdant, tai turėtų atsiliepti ir vadovo vertinimuose nacionaliniame lygmenyje. Mes tai galime užtikrinti. Deja, savivaldybėms negalime.
Galime kreiptis į savivaldybę, kad atkreiptų dėmesį, kad jūsų įstaigoje konkretūs gydytojai negauna, medicinos specialistai negauna konkretų finansavimo. Tai čia yra didelė problema ir dėkui profsąjungoms, kurios daro didžiulį darbą, kad jos kelia problemas, kad mes negaunam pakankamai atlyginimų vienoje ar kitoje ligoninėje ar sveikatos priežiūros įstaigoje“, – sakė ministras.
Pasak ministro, realybė gi tokia, kad apie 7 proc. slaugytojų ir apie procentas gydytojams neužtikrinamas net bazinis minimumas, dėl kurio yra sutarta kolektyviniame susitarime.
Įstaigas stumia į deficitą
L. Kukuraitis teigė, kad šiuo metu negalėdama subalansuoti finansų ne viena įstaiga patiria didelių sunkumų ir tiesiog yra stumiama į deficitą.
„Tai jau yra keletą metų pasikartojantis dalykas, kad minimalus mėnesinis atlyginimas, su kuriuo yra siejamas atlyginimo augimas, auga kur kas sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis. O įstaigoms finansavimas už jų teikiamas paslaugas yra siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu, nes su tuo yra siejamas PSDF fondo augimas.
Tai jeigu, pavyzdžiui, kitais metais numatoma, kad MMA augs 11–12 proc., o vidutinis darbo užmokestis 5–6 proc., tai reiškia, kad įstaigoms subalansuoti kolektyvinės sutarties įgyvendinimą bus didžiulis iššūkis.
Kai kuriose įstaigose labai aiškiai matosi, kad mūsų dabartiniai sutarimai (...) automatiškai daro minusą jų biudžete, nes vien bazinio dydžio pakėlimas, jis sugeneruoja daugiau išlaidų kitais metais, negu planuojama pajamų, kad jiems augs pajamos už bazinio apmokėjimo augimą. Tai yra užprogramuotas kai kurių įstaigų varymas į deficitinę būklę“, – kalbėjo ministras.
Siūlo sprendimą, kas leistų padidinti medikams algas
Pasak jo, viena iš idėjų yra medikų augimą ilgainiui sieti su vidutinio darbo užmokesčio augimu.
„Su profesinėmis sąjungomis svarstome siekiant tvaresnio sprendimo, kad įstaigos neieškotų būdų, kaip apeiti tuos kolektyvinio susitarimo keliamus iššūkius, kad ilgainiui medikų atlyginimų augimą sieti su vidutinio darbo užmokesčio augimu, kuris taip pat yra siejamas su Privalomojo sveikatos draudimo fondu (PSDF). (...) Tai tokias idėjas mes su jais svarstome, pažiūrėsime, kaip mums pavyks perspektyvoje suderinti“, – kalbėjo jis.
Jis priminė, kad viena iš didžiausių rizikų šiuo metu ta, kad kartais darbo užmokestis sudaro daugiau negu 90 proc. įstaigos biudžeto dalies.
„Jeigu darbo užmokestis ir toliau sparčiai auga, ta dalis tik didėja ir tada įstaiga praktiškai pradeda strigti su bet kokios veiklos įgyvendinimu“, – konstatavo L. Kukuraitis.
Pasak jo, vadovams šiuo metu tenka balansuoti darbą lydint didelėms įtampoms: „Kai kuriuos įstaigos jau net nebegali įsigyti vaistų, nes tiek vėluoja tiekėjams atsiskaityti, kad negali užtikrinti gydomojo proceso. Pats vertinu, kad neturėtų ministerijos siūlyti kažkokių sprendinių, nes tai yra vadovo ir administracijos atsakomybė“, – sakė ministras.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
