Klinikos „Grožio chirurgija“ gydytojas ortopedas traumatologas Gintautas Pocius sako, kad su sportinėmis traumomis susiduria tiek vyrai, tiek ir moterys: vieni dėl per didelio pasitikėjimo savo jėgomis, kiti – dėl taisyklių nepaisymo.
Pasekmės gali likti ilgam
„Dažniausiai spuortuojant patiriamos traumos sukelia ūmines sveikatos problemas. Paprastai susižalojama judesio metu. Keliant svarmenis ar neteisingai naudojantis treniruokliu galima susidurti su daliniu raumens plyšimu, sausgyslės dalies pažeidimais ar plyšimais. Dažnai tokios traumos traktuojamos kaip patempimai, tačiau iš tiesų raumenys ir sausgyslės įplyšta“, - sako G. Pocius. Pasak mediko, laikui bėgant tokios traumos gali peraugti į lėtinius skausmus, kurių gydymas gali užtrukti gan ilgai.
Įvairių traumų sportuojantiems nepavyksta išvengti dėl kelių pagrindinių priežasčių – neturintys fizinio pasirengimo užsibrėžia pernelyg aukštus tikslus, kuriuos nori pasiekti per labai trumpą laiką, todėl sportuoja per dažnai ir per intensyviai, pratimus atlieka neteisingai, o mankštindamiesi savarankiškai, fizinio krūvio nepaskirsto visoms raumenų grupėms.
„Ypač pradžioje, pirmaisiais aktyvaus sporto metais, būtina profesionalo priežiūra ar bent jau konsultacijos. Tik įgijus patirties ir išmokus pratimus atlikti taisyklingai galima sportuoti savarankiškai. Tačiau net ir tuomet reikia nuolat sekti savo sveikatos būklę, savijautą bei kartas nuo karto pasitarti su treneriais ar medikais. Visa tai reikalinga tam, kad būtų galima išvengti įvairių sveikatos problemų, pavyzdžiui, sąnarių skausmų“, - perspėja ortopedas traumatologas.
Vyrai per drąsūs, moterys – nekantrios
Nors gali susidaryti įspūdis, kad dažniausiai sporto salėse nepamatuotus iššūkius sau meta vyrai, sporto traumos rodo, kad moterys susižaloja netgi dažniau.
„Tai nėra tik vyrų problema. Pastaruoju metu tiek vyrai, tiek ir moterys aktyviai lanko sporto klubus, siekia tobulos išvaizdos ar sportinių rezultatų. Traumos neaplenkia nė vienų, tačiau, jei vyrai dažniau susižaloja dėl per didelių svorių, tai moterys – dėl nekantrumo ir noro pilnu krūviu pradėti sportuoti iškart. Visgi, ilgą laiką arba niekada nesportavus, mankštą reikia prisijaukinti pamažu didinant intensyvumą“, - pastebi G. Pocius.
Itin pavojinga netaisyklingai sportuoti ilgą laiką – tai gali sukelti lėtines ligas, tokias kaip stuburo deformacijos, chroniški skausmai, sąnarių nusidėvėjimas.
Kaip sportuoti saugiai?
Per didelis krūvis arba tik tam tikrų raumenų grupių treniravimas yra vienos iš daugelio sportuojančiųjų klaidų. Pasitaiko ir tokių traumų, kurių galima išvengti gerai susipažinus su sporto salės inventoriumi ar sportuojant prižiūrint treneriui, pavyzdžiui, įvairūs susižalojimai prisispaudus treniruokliu, svarmenimis, štanga.
Paprastai sporto klubuose prie kiekvieno treniruoklio yra instrukcija, įspėjanti, ką galima daryti ir ko ne.
Labai svarbi taisyklė sportuojant yra tiesiog neskubėti: apšilti, atlikti tempimo pratimus, nepulti dirbti su svoriais, nes būtent pirmosiomis minutėmis dažniausiai ir įvyksta įvairūs plyšimai. Po treniruotės reikia skirti laiko atvėsimui, kūno įvedimui į ramybės būseną.
Saugiau yra atlikti daugiau pratimų su mažesniu svoriu. Taip pat pratimus būtina daryti simetriškai, po lygiai abiems kūno pusėms, nepamiršti lavinti ne tik tuos raumenis, kurie matomi vizualiai, bet ir vidinius, kompensuojančius. Dažnas klaidingai atlieka pilvo preso pratimus ir taip žaloja stuburą – tai netgi gali sukelti neurologinius stuburo sutrikimus. Būtų gerai, kad atliekant tokius pratimus bent pačioje pradžioje stebėtų treneris ar kineziterapeutas, nes dažnai tik iš šalies galima pastebėti daromas klaidas.
Svarbiausia sportuojant atsižvelgti į savo fizines galimybes, klausyti trenerio patarimų, laikytis jo sudarytos programos ir jokiu būdu nemėgdžioti kitų.
