Lietuvoje sergančių onkologinėmis ligomis žmonių likimai skirtingi. O didžiausia problema, kad pagalbos į specialistus kreipiamasi gerokai per vėlai. Net 4 iš 10 pacientų nustatoma vėlyva vėžio stadija, kai vilties gyventi lieka vos 10-15 proc. ligonių.
Tikslių skaičių pateikti neįmanoma, nes kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau praktika rodo, kad užleistos stadijos onkologinės ligos gydymas kainuoja bene 6 kartus brangiau nei tas, kai vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje. Tai verčia susimąstyti, nes, anot gydytojų, vėlyvos stadijos gydymas ne tik brangus, bet, kaip jau minėta, mažai efektyvus.
Problema – vėlavimas
Vilniaus universiteto onkologijos instituto (VUOI) direktorius, prof. habil. dr. Konstantinas Povilas Valuckas per pokalbį su Balsas.lt pabrėžė, kad kalbant apie onkologines ligas itin svarbu pabrėžti, jog būtina kreiptis kuo anksčiau.
„Visiems žinoma, kad yra keturios vėžio stadijos. Pradinė – pirma ir paskutinė – ketvirta, tačiau tada vėžys jau būna stipriai išplitęs. Kai žmogus kreipiasi ligai pasiekus ketvirtą stadiją padėti jam būna labai sunku. Dažniausia tokiais atvejais pavyksta padėti vos 10-15 proc. pacientų“, - niūrias tendencijas minėjo K. P. Valuckas.
Visiškai priešinga situacija, kai onkologinę ligą pavyksta nustatyti ankstyvos stadijos. Pradėjus gydyti pirmos stadijos vėžį išgyvena 90 proc. ir daugiau pacientų. „Tik šie skaičiai gali tiksliai apibūdinti, kaip svarbu anksti kreiptis pagalbos. Pasaulyje yra plačiai taikomos ankstyvosios diagnostikos programos, kurios padeda nustatyti pirmos stadijos ligą. Vėžys – liga, kai simptomai atsiranda labai vėlai“, - pasakojo VUOI direktorius.
Nėra bendrų simptomų
Dalydamasis patirtimi, K. P. Valuckas atkreipė dėmesį, kad bendrų simptomų onkologinės ligos neturi: „Tokie simptomai būna nebent užleistose vėžio stadijose. Tada atsiranda bendras organizmo silpnumas, pasikeičia veido spalva, be priežasties krenta svoris. Gali stipriai susilpnėti imunitetas – žmogus tampa neatsparus kitoms įvairioms ligoms.“
Anot VUOI direktoriaus, kartais žmogus galvoja, kad kelis mėnesius kosėja dėl chroniško bronchito, tačiau kai ateina į gydymo įstaigą ir pasidaro rentgeno nuotrauką, paaiškėja, kad jis serga plaučių vėžiu. Ir tokiais atvejais vėžys būna užleistas.
„Turėjau pacientą, sergantį prostatos vėžiu. Jis man sakė, kad kažką jautė. Svarstė, gal ant šalto akmens pasėdėjo. O ir jo tėtis tokių pat metų pradėjo dažniau šlapintis. Net tai, kad naktį tekdavo keturis kartus keltis į tualetą – nesukėlė įtarimų. Kentėjo, nes galvojo, kad viskas dėl amžiaus. Bet iš tikrųjų taip nebuvo ir nėra“, - pasakojo K. P. Valuckas.
Balsas.lt pašnekovas pridūrė, kad vėžio simptomai gali būti visiškai netikėti: „Kaip pavyzdį galiu pateikti nuolatinį vidurių putimą, dažnesnį nei įprasta tuštinimąsi. Pastebėjus organizmo veiklos sutrikimus reikia bandyti išsiaiškinti priežastį. Suprantama, jei negalavimai užeina padauginus alkoholio ar pavalgius pasenusio maisto, tada nereikia kitą dieną lėkti pas gydytojus. Bet jei, tarkime, namiškiai valgo tą patį ir jiems viskas gerai, o jums ne, tada reikėtų susirūpinti.“
Stabdo baimės jausmas
Neaiškūs onkologinių ligų simptomai yra tik viena priežastis, kodėl žmonės vėluoja kreiptis pagalbos į gydytojus. Kita - baimės jausmas.
„Niekam nėra paprasta ateiti į onkologijos įstaigą. Atlikus reikalingus tyrimus, pacientas visada laukia atsakymo. Tas kelias dienas ar savaitę žmogus, žinoma, negali gyventi ramiai. Jį slegia nerimas, didžiulis psichologinis stresas. Todėl itin svarbiu veiksniu tampa gydytojo ir paciento santykiai. Diagnozavus onkologinę ligą mes tikrai turime galimybių išgydyti arba palengvinti žmogaus gyvenimą“, - pasakojo VUOI direktorius.
Tačiau baimė ir laukimas, kalbant apie onkologines ligas, veda į pražūtį. Neseniai VUOI buvo gydomas 28 metų vyras. Jis kosėjo keletą mėnesių, kol nutarė kreiptis pagalbos. Galiausiai jam inkstuose buvo nustatytas vėžys.
„Skyrėme gydymą, kuris buvo veiksmingas. Netrukus vėžys išnyko. Žmogus kreipėsi per vėlai (nustatyta 4 vėžio stadija), tačiau iki šios dienos jis gyvas, nors jam reikia pastoviai leistis itin brangius vaistus. Tačiau jaunas vyras grįžo į darbą ir pamiršo, kad serga. O dabar malonu susitikus tam žmogui ir ranką paspausti“, - sėkmės istoriją papasakojo K. P. Valuckas.
Amžius vėžiui – ne riba
Onkologinės ligos užklumpa tiek vyresnio amžiaus žmones, tiek paauglius ir, kas baisiausia, kūdikius. Nuostata, kad vėžys – pagyvenusių žmonių liga yra teisinga tik iš dalies. Mat susirgimų pikas ateina su amžiumi, o didžiausia koncentracija apie 65–70 metus.
„Tačiau pasitaiko ir labai jaunų žmonių. Kalbant apie krūties vėžį – buvo ir 18-mečių merginų. Būna, kad onkologine liga suserga naujagimiai. Tokiais atvejais, jau nieko nepakeisi. Bet kai esi suaugęs žmogus, tada dar gali padėti sau ir pasitikrinti“, - teigė K. P. Valuckas.
Gydytojai dėl krūties vėžio moterims rekomenduoja tikrintis nuo 30 metų. Mažiausiai kartą per dvejus metus. Panašiai rekomenduojama tikrintis ir dėl gimdos kaklelio vėžio. Tuo tarpu dėl prostatos vėžio vyrams siūloma tikrintis nuo 45 metų ir tą daryti reikėtų bent kartą per metus.
Užmiršo ligą
VUOI direktorius K. P. Valuckas papasakojo dar vieną, kaip įvardijo, išskirtinį atvejį, kad pavyko išgydyti tiesiosios žarnos vėžiu sirgusį vyrą.
„Kai tas žmogus kreipėsi pagalbos, jam buvo nustatytas trečios stadijos vėžys. Taikėme spindulinį gydymą ir vaistus. Gana greitai auglys ryškiai sumažėjo, liko nedidelis darinukas, kuris netrukus praktiškai viskas išnyko. Aišku buvo spindulinė gleivinės reakcija, todėl pacientui dar teko 3-4 mėnesius lankytis pas gydytojus“, - pasakojo K. P. Valuckas.
VUOI direktorius prisiminė, kad prašė, jog pacientas nepamirštų užsukti ir pasitikrinti, bet jis taip ir nesirodė. Praėjo daugiau kaip 7 metai, kai į K. P. Valucko kabinetą užsuko vyras, kurio gydytojas nepažino. Bet vos tik jis prisistatė pavarde, K. P. Valuckas atpažino buvusį pacientą.
„Asmeniškai netikėjau, kad tas vyras apskritai išgis. Galvojau, jis nesirodo, nes liga progresavo ir pacientas mirė. O jis tarpduryje pasirodo ir sako, kad apskritai užmiršo tą ligą. Su juo buvome susitikę dar po kelerių metų. Tik vėliau sužinojau, kad vyras mirė nuo miokardo infarkto“, - prisiminė VUOI direktorius.
Koją gali pakišti ir depresija
Ir pabaigai, K. P. Valuckas prisiminė dviejų moterų istoriją: Viena buvo pesimistė, kita – optimistė. Gulėjo toje pačioje palatoje, gretimose lovose. Jos buvo vienodo amžiaus, viena – medicinos sesuo, o kita – darželio auklėtoja. Abiem pacientėm nustatyta ta pati krūties vėžio stadija, net ta pati lokalizacija.“
Anot Balsas.lt pašnekovo, darželio auklėtoja dėl sunkios ligos nuolat verkė. O medicinos sesuo pasakė, kad ji turi gyventi dėl vaikų ir vyro. Turi gyventi, nes yra planų, kuriuos reikia įgyvendinti.
„Jos gavo adekvatų gydymą. Tačiau ta, kuri buvo pesimistė mirė po dviejų metų. O medicinos sesutę nuo įskaitos „nuėmėme“ po penkiolikos metų. Be abejo, abiejų moterų ligos eigą lėmė individualios organizmo savybės. Bet nusiteikimas taip pat buvo ne paskutinėje vietoje“, - įsitikinimo neslėpė K. P. Valuckas.
Pasikliaudavo „žiniuoniais“
Onkologinių ligų gydymas yra itin sudėtingas procesas, bet laiku suteikus profesionalią pagalbą sulaukiama gerų gydymo rezultatų. Tačiau prieš gerą dešimtmetį buvo atvejų, kurie šiurpino su vėžiu kovojančius gydytojus. Deja, tokių atveju, nors ir labai retai, pasitaiko ir šiais laikais.
„Prieš gerą dešimtmetį buvo užėjęs „žiniuonių“ apogėjus. Tada vėžiu susirgę žmonės gydydavosi pas šarlatanus. O pas mus ateidavo tokiais užleistais ligos atvejais, kad tiesiog būdavo gaila ir baisu“, - prisiminė K. P. Valuckas.
Anot jo, ypatingai „žiniuonių“ gydymas buvo susijęs su krūties vėžiu: „Būdavo, kad atvyksta į Konsultacinę polikliniką moteris, kurią pasitikus medikams užgniaužia kvapą. Paaiškėja, kad pacientė patikėjo žiniuonių siūlomu „gydymo metodu“ . Tie žmonės tiesiog pūdavo iš vidaus.“
Pasiteiravus, kur tu žmogau buvai tiek laiko, atsakymai priblokšdavo. Pacientai prisipažindavo, kad jie buvo gydomi žolelėmis ir įvairiais kompresais. „Pasitaiko tokių atvejų ir dabar, bet tada būdavo tikra epidemija. Tokiais atvejais atsiskleisdavo žmonių neišprusimas ir šarlatanų sugebėjimas įtikinti“, - pasakojo K. P. Valuckas.
