REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
13
Aurelijos Vainauskaitės-Buragienės gėlių kūriniai (nuotr. tv3.lt fotomontažas)

Kartais gyvenime nutinka ir taip, kad profesiją renkamės ne mes, o atvirkščiai – ji mus. Taip nutiko ir kaunietei Aurelijai Vainauskaitei-Buragienei, kuri pagal išsilavinimą šiuo metu turėtų dirbti advokatų kontoroje, tačiau vietoje to daro žadą atimančias gėlių puokštes ir kompozicijas.

13

Kartais gyvenime nutinka ir taip, kad profesiją renkamės ne mes, o atvirkščiai – ji mus. Taip nutiko ir kaunietei Aurelijai Vainauskaitei-Buragienei, kuri pagal išsilavinimą šiuo metu turėtų dirbti advokatų kontoroje, tačiau vietoje to daro žadą atimančias gėlių puokštes ir kompozicijas.

REKLAMA

Kaune gyvenanti „Žydi gėlės“ bei „Gėlių klubas“ floristikos ir personalo vadovė, floristė Aurelija Vainauskaitė-Buragienė pasakoja, kad augalai ir gražiausi gėlių žiedai ją supo nuo pat vaikystės.

„Ne aš pasirinkau floristiką, o ji mane, nes šalia manęs ji buvo nuolatos. Daug kas klausia, kada pirmąją puokštę padariau, tai realiai, kai man buvo vos tik septyni ar aštuoni metai, prieš einant į pirmą klasę. Tada, kai dar nežinojau nei kaip jas reikia dėlioti, nei kas prie ko dera“, – sako A. Vainauskaitė-Buragienė.

Nors moteris baigė teisės studijas, tačiau gimus dukrytei suprato, kad daugėjantys tiek draugų, tiek pažįstamų užsakymai sukurti puokštes ar kitokias gėlių kompozicijas nėra tik papildomas hobis ar veikla:

REKLAMA
REKLAMA

„Taip nutiko, kad gimus dukrytei, vis kažkam kažko prisireikdavo ir taip išėjo, kad pradėjau matyti, kad dirbti su gėlėmis nėra tik papildoma veikla ar papildomas mielas darbelis. Supratau, kad reikia šioje srityje man tobulėti, mokytis, iš ko vėliau ir gimė visi darbai ir net mano pačios salonas.“

REKLAMA

Taisykles išmanyti reikia

Aurelija pasakoja, kad floristikos studijas baigė Lietuvoje vien tik dėl to, kad turėtų diplomą ir paprašius galėtų parodyti jį kitiems ir įrodyti, kad yra floristė.

„Kas liečia įdomesnius dalykus, kur jau man pačiai įdomu, ką ir kaip daro kiti floristai – tai visko galima rasti interneto erdvėje arba pradedi automatiškai pats stebėti kitų floristų darbus, jų techniką, dėliojimus. Iš to neretai ir supranti, kokia gėlė ir kur tinka labiausiai, o kur netinka, prie ko dera ir panašiai“, – tikina moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Nors šiais laikais daug ko galima išmokti savarankiškai ir be specialaus išsilavinimo, žmonės gali save vadinti tam tikros profesijos atstovais, tačiau floristė teigia, kad su gėlėmis dirbančius žmones galima išskirti keliais būdais:

„Būna taip, kad žmonės, kurie pardavinėja gėlės, save vadina floristais. Iš tiesų – dėl to negalima ginčytis, nes taip, jie deda gėlės, dirba su jomis ir yra floristai. Tačiau yra ir kita floristų linija, kuomet susirenka tokie floristai, kurie vienas kitą stebindami kažkokiais kūrybiniais darbais, įdomesnėmis idėjomis, kai per visų rankas ir akis visko tiek praeina, sugeba parodyti ir padaryti vis kažką naujo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiu atveju aš sakau, kad tai yra tikrieji floristai, kurie daro projektus, kūrybinius darbus, pavyzdžiui, iš gėlių žiedų sudeda paveikslą ar eksperimentuoja. Visi tokie dalykai ateina kartu su praktika, tačiau žmogus ir viduje turi turėti kažką tokio, kad jis sugebėtų „pagimdyti“ kažką naujo, kas patiktų kitiems.“

Anot kaunietės, net ir iš idėjos dirbti pradėję floristai turėtų išmanyti tam tikras taisykles, nes dažnu atveju neužtenka vien tik praktikos.

„Taisyklės yra, todėl reikia žinoti, kaip ir ką reikia dėlioti, kokia technika, tačiau tuo pačiu ir pats žmogus turi turėti matymą, kaip spalviškai kažką galima pritaikyti. Technika ir praktika yra neatskiriami dalykai. Kartais būna, kad žmogus yra imlus viskam ir sugalvoja ką nors naujo, tačiau jis vis tiek pasižiūri ar tai derinukus, ar taisykles, pavyzdžiui, kad sudėjus kvadratėliais gėles, jų rutuliukais nebedės, nes tai paprasčiausiai nedera“, – aiškina su gėlėmis dirbanti moteris.

REKLAMA

Svarbiausia gėlių komponavime yra bendras derėjimas, tiek spalvomis, tiek dydžiais: „Technika irgi yra reikalinga, nes tas pats elementariausias šimto rožių puokštės sudėjimas eina spiralės dėjimu iki kol viską tiksliai ir idealiai sudėlioji. Todėl yra tam tikros taisyklės tarp floristų, detalės, be kurių neišsiversi.“

Be specialių įgūdžių neretai galima ir sugadinti puokštę, jeigu, pavyzdžiui, nežinosite, kaip taisyklingai reikia pakirpti gėlės kotelį ar  praskleisti gėlės žiedus.

„Dėl to ir yra elementarios pamokėlės žmonėms, kurie nori kažką sudėlioti. Tokiu atveju, pamokiname ir jeigu jam sekasi, tuomet iš to mažo lašelio gali pradėti daryti daugiau, tobulėti, domėtis ir net galbūt savaime viskas pavyks, jeigu asmuo iš savęs pats turi to meniškumo“, – šypsosi Aurelija.

REKLAMA

Įspūdingieji gėlių meškinai

Eksperimentuodama ir ieškodama naujų floristikos idėjų, moteris pasakoja, kad spalvingųjų meškučių idėja kilo gimus jos mažajai dukrytei.

„Ji vis žaisdavo su kažkokiais žaislais, o aš darydavau užsakymus. Ir kartą bedarydama pagalvojau, kodėl gi jai nesukūrus rožinio meškučio, kurio akytės žibėtų ir jai būtų miela bei malonu į jį žiūrėti. Pirmasis kūrinys buvo skirta mažytei dukrai, bet tuo pačiu daugiau žavesio suteikė jis aplinkiniams, nes ta gėlių gausybė, kuomet figūra tarsi atgimsta suteikus jai veidą, akis, atrodo lyg gyva ir efektas yra didelis. Tikrai – daug emocijų duodantis kūrinys, kuris įgauna sielą ar gyvybę. Atrodo, kad tik vardo tetrūksta tokiam kiekvienam gėlių žaisliukui“,  – juokiasi A. Vainauskaitė-Bugelienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pabandžiusi pasižiūrėti, kokių reakcijų sulauks iš aplinkinių – savo salono vitrinoje Aurelija padariusi pastatė savo gėlių meškutį ir dabar šypsosi sakydama, kad tai yra geriausia reklama einantiems praeiviams:

„Sugalvojome padaryti reklamai meškutį ir sulaukėme daug žmonių reakcijų. Jie skambina, prašo, kad padarytume. Žinoma, tokius meškučius užsako nedidukus, nes didesni reikalauja daugiau žiedų, kas nustato ir tam tikrą kainą. Tačiau, nepaisant to, susidomėjimas ir aktualumas yra tikrai, nes žmonės patys sako, kad nebuvo matę nieko panašaus, perka anūkams, krikštynoms, nes tokia dovana kelia nuotaiką visiems. Pavyzdžiui, toks meškutis puikus ir vaiko gimimui, nes jis ilgai stovės ir džiugins ne tik mamą, bet ir aplinkinius.“

REKLAMA

Anot Aurelijos, tokie meškučiai, jeigu yra tinkamai prižiūrimi ir laikomi, gali išbūti apie keletą savaičių ir netgi daugiau. Pavyzdžiui, iš šiurpinio gvazdiko padarytas meškutis gali išbūti net ir apie mėnesį laiko.

„Meškutis reikalauja tik vandens papildymo, nes yra naudojamos tam tikros gėlės, kurias gerai prižiūrint meškutis išstovėti gali dvi ar tris savaites, kartais net ir ilgiau. Šiurpinis gvazdikas yra švelnus, pūkuotas, o pačius gvazdikus juk žmonės perka tam, kad jie tikrai ilgai laiko“, – sako moteris.

Tiek gėlių meškučiai, tiek apskritai puokštės laikys ilgiau, kartas nuo karto patrumpinant gėlių kotelius, nes jam sutrumpėjus augalas greičiau pamaitins žiedą ir gaus vandens: „Todėl meškučiai iš šiurpinio gvazdiko, chrizantemų laiko žymiai ilgesnį laiką ir džiugina žmogų. Tačiau reikia nepamiršti, kad priežiūros tam reikės, nes vandenį reikės pilti kas kokias keturias dienas. Žinoma, daug kas taip pat priklauso nuo to, kokioje temperatūroje laikome, nes ji turi įtakos bet kokiai gėlei. Jeigu padėsime prie radiatoriaus, aišku, rezultatai bus kitokie.“

REKLAMA

Aurelijos gaminamų gėlių meškučių kainos priklauso nuo to, kokio dydžio yra pati meškučio forma bei kiek žiedų jai būna sunaudojama. Paprastai žmonės renkasi nedidelius meškučius, kurių kaina siekia apie 50-60 eurų.

„Kiekvienas meškutis reikalauja žiedų pagal savo dydį, tai kartais galima sunaudoti ir apie 1000-1500 žiedelių padarant rankytes, nugarą, galvą. 70 arba 80 centimetrų sėdintis meškinas tikrai reikalauja tų žiedelių, kad būtų galima išgauti tą žiedų pilnumą. Tai tokiam meškučiui norėtųsi gauti apie 150-200 eurų, o už mažesnius – 50-60 eurų“, – pasakoja moteris.

Mielai priimtų iššūkį ar galimybę dalyvauti parodoje

Nors meškučių gamyba užima geras keturias ar penkias valandas, tačiau Aurelijai tokia veikla praeina tarsi nėrimas:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tokia gamyba išeina tarsi žiedų siuvimas, nes kiekvieną naują žiedelį dedant, turi vis krauti perkeliant pirmąjį. Ir tokiu būdu atrodo, kad lyg nunertum visą meškučio tą „kailiuką“, meškučio formą. Taip pat jeigu žiedelio kotelis yra minkštesnis – tai dar ir skylutę reikia jam padaryti, dėl to ir sakau, kad reikia siūti kiekvieną žiedelį prie žiedelio, kol įgauni tą tikrą formą.“

Toks eksperimentas, reikalaujantis kelių valandų darbo, yra ne pirmasis Aurelijos iššūkis. Kartą moteriai teko kurti suknelę iš dirbtinių gėlių.

„Dariau didelę, manekenui suknelę šią vasarą grožio ir mados renginiui „Kūrybos podiumas“. Aišku, klijavau ne gyvas, o dirbtines gėles, bet vis tiek išėjo praktiškai keturios dienos, o ne keturios valandos darbo, kuomet turėjau klijuoti lapelius, prie tų lapelių žiedus ant korseto, suknelės ir karūnos. Tai vien tas klijavimas užėmė nemažai laiko. O jeigu tokią daryti reiktų iš gyvų gėlių, manau, kad irgi prireiktų trijų arba keturių dienų mažiausiai“, – šypsosi kūrybinga pašnekovė.

REKLAMA

Kūrybinės idėjos moterį aplanko būnant savoje gėlių aplinkoje. Matydama spalvingus žiedus, skirtingas jų spalvas, žiedus Aurelija tikina, kad vien jau žiūrint į juos norisi iš tos žiedų jūros kibti tiesiai į naujus projektus, darbus:

„Ta idėja ar naujovė darbe atsiranda iš praktikos, nes mes vis darome puokštes, kuriame, daug matome žiedų, todėl paprasčiausiai iš savęs eini į priekį ir tobulėji ties naujovėmis, tos mintys atsiranda savaime.“

A. Vainauskaitė-Buragienė tikina, kad kiekvienais metais kaip ir madoje, taip ir floristikoje ateina tendencijos. Apie dešimt metų gėlių versle besisukanti moteris juokauja, kad dauguma dalykų, kurie kadaise atrodė nauji, šiais laikais atrodo jau įprasta praktika.

REKLAMA

„Visiems buvo labai įdomu, kai pradėjo dažyti žalumą, lapus, o dabar jau ta dažyta žaluma yra įprastas dalykas kaip ir stabilizuota rožė, kuri gali žydėti ilgą laiką, nes iš jos yra ištraukta drėgmė. Žinoma, viskas daroma taip, kad nekenktų žiedui. Pavyzdžiui, dažyti rožių lapeliai yra dažomi specialiais dažais, kurie nekenkia augalui, nors jis ir per vandenį sugeria tą chemiją, tačiau ji yra nekenksminga jam, o žiedelis tiesiog pakeičia spalvą“, – aiškina atsirandančias naujas madas bei kaip veikia tam tikri triukai floristikoje Aurelija.

Tačiau, pasak floristės, tokios naujienos tobulina darbo aplinką ir leidžia toliau kurti bei galvoti naujas idėjas. Pasiteiravus, ar atsiradus floristikos išbandymui jį priimtų, Aurelija juokiasi, kad mielai sudalyvautų parodoje, kur galėtų sukurti dar didesnio dydžio meškutį ar kitą jo formą:

REKLAMA
REKLAMA

„Būtų labai gražu padaryti didesnio dydžio šuniuką ar meškiną, kuris jau atrodytų tikrai vau! Tokiam darbui, manau, reikėtų trijų ar net keturių floristų, kad viską būtų galima sudėlioti. Neįsivaizduoju, kokia gausybė žiedų turėtų būti, kad viskas atrodytų įspūdingai. Tikrai mielai sudalyvaučiau tokiame projekte ir tam turbūt prireiktų ne tūkstančio, o dešimties tūkstančių žiedų!“

Daugiau Aurelijos Vainauskaitės-Buragienės floristikos darbų galima pamatyti „Žydi gėlės“ bei „Gėlių klubas“ „Facebook“ puslapiuose. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų