Rudens darbų sode nereikėtų atidėlioti iki pat pirmųjų šalnų. Skirtingiems augalams pasiruošimo žiemai reikia nevienodo, todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į orus, bet ir į pačių augalų būklę. Vieni gali žiemoti be didesnio pasiruošimo, o jautresniems augalams gali prireikti papildomos priežiūros ir apsaugos.
Kada pradėti ruošti sodą žiemai?
Pasak Almanto Kulbio, pirmuosius darbus reikėtų pradėti jau rugsėjį. Šiuo metu svarbiausia pasirūpinti, kad augalai į žiemą ateitų stiprūs ir pasiruošę šalčiams. Tam įtakos turi ne tik tręšimas, bet ir pakankamas drėgmės kiekis, tinkamas genėjimas bei augalų apsauga nuo galimo sniego svorio.
„Pirmiausia pasodinti augalai turi sustiprėti: juos reikia patręšti rudeninėmis trąšomis“, – sako gamtininkas A. Kulbis.
Jeigu vasara ar ruduo sausi, medžius ir krūmus taip pat reikėtų palaistyti. Vis dėlto lietingu laikotarpiu papildomai laistyti augalų nereikia. Taip pat gamtininkas siūlo vėlyvą rudenį, nukritus lapams, pašalinti kai kurias pažeistas ar nereikalingas šakas. Tačiau specialistas pataria nepersistengti su genėjimu. Daug dėmesio reikėtų skirti ir augalų apsaugai nuo sniego – augalų lajas reikėtų rišti. Jeigu sniegas pažeidžia medį, pirmiausia nukenčia jo dekoratyvumas.
„Medžio laja gali iš esmės pasikeisti: ji tampa nebedekoratyvi. Pro atsiradusias žaizdas medį taip pat lengviau pažeidžia ligos“, – sako gamtininkas.
Anot A. Kulbio, daugiausia rišamos koloninės formos, pavyzdžiui, tujos, kurios labai naudojamos žaliosioms tvoroms aplink namus ir sodybas. Taip pat rišami kadagiai ir kai kurie jautrūs krūmai, kad jie suformuotų vientisą koloną. Gamtininkas rudenį pataria mulčiuoti medžių ir krūmų pagrindą, ypač jautresnių augalų.
Gausus sniegas pavojingiausias tada, kai tampa šlapia
Nors didelis sniego kiekis gali atrodyti kaip pagrindinė problema, pasak gamtininko, daug žalos gali padaryti būtent šlapias ir suledėjęs sniegas. Sausas ir purus sniegas yra lengvesnis, tačiau temperatūrai kylant jis pradeda tirpti, tampa sunkesnis ir gali stipriai apkrauti medžių bei krūmų šakas. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti tankias lajas turintiems augalams, ant kurių sniegas gali susikaupti didesniu sluoksniu.
„Labiausiai kenkia šlapias sniegas, iš kurio galima lipdyti sniego senius. Ypač gausus sniegas, iškritęs ant medžių, tikrai yra pavojingas“, – sako A. Kulbis.
Dėl didelio svorio šakos gali nulinkti, išlūžti ar net būti pažeistas pats medis. Todėl po gausaus snygio nereikėtų laukti, kol sniegas pats nutirps. Gamtininkas pataria jį nuo medžių ir krūmų nupurtyti kuo anksčiau, kol jis dar nėra susigulėjęs ir suledėjęs. Ypač svarbu tai padaryti po stiprios pūgos arba staigaus atšilimo, kai sniegas pradeda tirpti.
„Jeigu sniegas tampa šlapias ir virsta ledu, jis tikrai pavojingas ir pakenkia tankią lają turintiems medžiams. Todėl iš karto po stiprios pūgos arba staigaus atšilimo, kai sniegas pradeda tirpti, jį reikia nupurtyti, kol nesusigulėjo, ir taip išvengti suledėjimo“, – aiškina A. Kulbis.
Spygliuočiams pavojingas ne tik šaltis
Nors po praėjusios žiemos daugelis sodininkų galėjo pagalvoti, kad augalus pražudė šaltis, A. Kulbis atkreipia dėmesį, kad spygliuočiams žiemą pavojų kelia ne tik žema temperatūra. Vienas iš jų – išdžiūvimas. Todėl prieš žiemą, jeigu ruduo sausas, augalus reikėtų tinkamai palaistyti. Kita problema gali išryškėti jau žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, kai saulė pradeda šviesti ryškiau.
„Vasarį arba jau pavasarį, artėjant pavasariui, išlenda saulė, pamatome daugiau šviesos ir kartais pasitaiko viena kita saulėta diena. Tada ypač spygliuočiai gali nudegti nuo saulės, o ne nušalti“, – pabrėžia gamtininkas. Norint apsaugoti augalus reikėtų naudoti šešėliavimo tinklelius arba agrodangą.
Ne visus spygliuočius reikia dengti
A. Kulbio teigimu, vietinių rūšių spygliuočių paprastai dengti nereikia – jie yra prisitaikę prie mūsų klimato. Daugiau dėmesio reikėtų skirti egzotiškesnėms, iš šiltesnių kraštų atkeliavusioms rūšims ir jauniems medeliams.
„Pirmi dveji, treji metai, priklausomai nuo rūšies, gali būti patys jautriausi, todėl nepakenks šias rūšis apdengti“, – sako jis.
Vis dėlto uždengti augalų per anksti nereikėtų. Specialisto teigimu, reikėtų stebėti orus ir palaukti pastovesnių šalčių. Per anksti uždengtas augalas gali pradėti kaisti, pelyti, o dėl drėgmės gali susidaryti palankios sąlygos grybinėms ligoms.
Dažni sodo lankytojai – stirnos
Praėjusią žiemą ne vienas sodininkas nustebo pamatęs nugraužtas tujas. Pasak A. Kulbio, stirnos vis dažniau pasirodo ne tik miškuose, bet ir arčiau žmonių gyvenamųjų vietų.
„Spaudžiant šalčiui galbūt sunkiau pasiekti įprastą maistą, esantį arčiau žemės: žolę, krūmokšnius ir panašiai. Tada jos ateina pasivaišinti žmonių soduose tuo, ką randa“, – aiškina gamtininkas.
Todėl žiemą sodybose augantys augalai gali tapti lengvai pasiekiamu maisto šaltiniu.
Kaip apsaugoti augalus nuo stirnų?
Norint apsaugoti augalus nuo stirnų, tinkamiausias būdas – fizinis barjeras. Tačiau tujas žmonės dažnai sodina būtent kaip natūralią tvorą, todėl papildomai aptverti visą gyvatvorę ne visada patogu. A. Kulbis kaip vieną paprastesnių laikinų priemonių išskiria plastikinį tinklą. Taip pat naudojami repelentai, tačiau gamtininkas jų nelaiko pačiu ekologiškiausiu pasirinkimu.
„Nenorėčiau skatinti cheminio kovos būdo, o tvoros yra patikima priemonė“, – sako jis.
Jeigu stirnos sode lankosi nuolat, verta pagalvoti ir apie augalus, kurie joms mažiau patrauklūs. Apsisaugoti padeda kvapūs augalai.
„Jeigu sodyboje daug levandų, galbūt jos bent jau tą vietą aplenks. Arba, sakykime, labai žinomas lietuviškas augalas diemedis, kuris turi ypatingą kvapą. Tokių augalų jos negraužia. Taip pat tinka ir buksmedis“, – aiškina gamtininkas. Dar viena išeitis – dygūs augalai. Pasak A. Kulbio, šių gyvatvorių stirnos neliečia. Taip pat šie augalai didina biologinę įvairovę aplink sodybą, o tuo tarpu tujos, biologinės įvairovės atžvilgiu, yra mažiau vertingas augalas.
Jeigu augalas jau nukentėjo, jo atsistatymas gali užtrukti. Pažeistas vietas reikėtų iškarpyti, o augalui gali prireikti papildomų maisto medžiagų. Pasak A. Kulbio, pavasarį pažeistiems augalams gali būti naudojamos azoto trąšos, kurios paskatina augimą. Vis dėlto greito rezultato tikėtis nereikėtų.
„Spygliuočiai neužauga per vienus metus. Pažeistas vietas reikia patręšti azoto trąšomis, šiuo atveju – pavasarį, kad augalas greičiau augtų. Tačiau tikrai reikia palaukti bent porą metų, kol jis atsistatys“, – sako jis.
Trys darbai, kuriuos verta atlikti jau dabar
Norint augalus tinkamai paruošti žiemai, A. Kulbis rekomenduoja pirmiausia pasirūpinti jų būkle ir nebandyti visko atlikti paskutinę minutę. Pirmiausia reikėtų surinkti ir pašalinti nuo medžių ir krūmų nukritusius lapus bei kitas augalų liekanas. „Jeigu nurinksime įvairias šiukšles, tada neplatinsime ligų ir kenkėjų, kurie juos užpuolė“, – aiškina gamtininkas. Taip pat, anot A. Kulbio reikėtų, augalus patręšti tinkamomis trąšomis.
„Verta patręšti kalio ir fosforo trąšomis. Šios trąšos padeda augalams sustiprėti prieš žiemą“, – sako specialistas.
Gamtininkas pabrėžia, kad jokiu būdu negalima naudoti azoto trąšų, nes jos paskatina stiprų augimą. Gali susiformuoti jauni augliukai, kurie vėliau per žiemą nušals. Trečias darbas, kurio reikėtų nepamiršti – mulčiavimas.
„Reikėtų mulčiuoti šaknis, ypač jautresnių augalų iš pietinių kraštų ir galbūt vaismedžių. Žiemą jautriausi yra jauni augalai, ne tik spygliuočiai, bet ir vaismedžiai bei dekoratyviniai krūmai. Taip pat jautriausi mūsų krašte yra vynuogės, rožės, hortenzijos. Tie, kas šiuos augalus augina, tikrai geriau už mane žino, kaip juos paruošti. Kita grupė – visžaliai augalai. Jie taip pat labiausiai nukenčia, todėl jų augintojai puikiai žino, kaip juos paruošti“, – aiškina A. Kulbis
„Praėjusi žiema buvo šiek tiek nestandartinė, ne tokia, kokią esame įpratę matyti. Turėjome nemažai šiltų žiemų, kai net gruodį ar sausį pražysdavo žibuoklės, buvo galima pamatyti pražydusius lazdynus.
Nebūdavo tokių dalykų, kaip, pavyzdžiui, didžiulis iškritęs sniego sluoksnis“, – pabrėžia A. Kulbis. Todėl verta būti pasiruošus, nes niekada negalime žinoti, kokių staigmenų pateiks ateinanti žiema.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
