REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dabartiniame pasaulyje labai daug skubėjimo, kuris kelią nuolatinę įtampą. O kur dar nuolatinis nerimas dėl finansinės situacijos, karo grėsmės ar kitų dalykų. Tai gali sukelti ir miego problemų. Visgi neverta griebtis vaistų – pirmiausiai išbandykite keletą natūralių patarimų.

Dabartiniame pasaulyje labai daug skubėjimo, kuris kelią nuolatinę įtampą. O kur dar nuolatinis nerimas dėl finansinės situacijos, karo grėsmės ar kitų dalykų. Tai gali sukelti ir miego problemų. Visgi neverta griebtis vaistų – pirmiausiai išbandykite keletą natūralių patarimų.

REKLAMA

Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius Marius Lasinskas atskleidė kelis patarimus, kaip natūraliais būdais nusiraminti ir sustiprinti savo nervinę sistemą.

„Pamiršome, kad esame gamtos dalis, nes esame įsprausti į tokį bėgimą – turime mokytis, dirbti, uždirbti, leisti pinigus, vėl juos uždirbti ir taip toliau. Žmogus išsiderina ir išeina iš savo harmoningo darnaus gyvenimo. Pavyzdžiui, žiūrint į Nemuną, matai, kaip jis bėga savo vaga, dingsta visos bėdos, vėjas išpučia mintis, kurios kartais yra ir ne mūsų, o sklandančios visuomenėje baimės, nerimas.

Kai tik grįžti į tą greitą ritmą, prasideda ir bėdos – nerimas, depresija. Žinoma, žmogui yra daug sunkiau, jeigu jis yra praradęs savo ryšį su gamta, kurį turėjo mūsų proseneliai, nors ir gyveno kukliau, mažiau visko turėjo, bet užtat viduje buvo ramybės oazė. Kai šitą supranti, kad yra tarsi du gyvenimai – vienas visuomenėje, kur turi savo pareigas, o kitas – prigimtinis, kai praleidi daug laiko gamtoje“, – sako vaistažolininkas M. Lasinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip sustiprinti nervinę sistemą?

Sustiprinti vidinę oazę gali padėti vaistažolės ir kiti natūralūs būdai. Pasak vaistažolininko, alternatyvių gydymo būdų, kaip stiprinti savo nervinę sistemą yra daugybė. Pardedant nuo fitoterapijos – gydymo augalais iki įvairių judesio, spalvų, garsų terapijų.

REKLAMA

„Šie metodai yra kilę iš gamtos. Net išėjus į lauką ir išgirdus paukščiuko čiulbėjimą, galima laikyti garso terapija. Pamačius besiskleidžiančius pumpurus ar žalią žolę, vėliau skleisis ir žiedai – natūralios spalvų ir kvapų terapijos. Visuomet labai gerai išvažiuoti ir keletui valandų. Žmogui visuomet yra labai daug būdų pagerinti savo savijautą, ne tik vaistažolės, bet jas renkamės dažnai, nes galima jas paversti į maistą, arbatas, prieskonius ir taip stiprintis nervus“, – nurodo jis.

Nervus stiprina stiprūs augalai – tie, kurie pasižymi adaptogeninėmis savybėmis, padedančiomis prisitaikyti prie sudėtingų gyvenimo sąlygų.

REKLAMA
REKLAMA

„Šie augalai rečiau žinomi liaudyje. Tai rausvoji rodiolė, paprastasis rapontikas, eleuterokokas, ženšenis. Nors kai kurie augalai nebūdingi mūsų kraštui, tačiau su jais galima tikrai neblogų maisto papildų nusipirkti. Maisto papildų nereikia bijoti, tiesiog prieš perkant reikia skaityti sudėtį.

Iš augalų, kurie mums geriau žinomi, padėtų paprastoji jonažolė, vaistinė juozažolė, siauralapis gaurometis. Tai augalai, kurie tonizuoja ir suteikia jėgų visai dienai, kad neužmigtumėte. Šie augalai padės lengviau išgyventi stresą, tiek studentams, tiek dirbantiems žmonėms. Jų arbatas galima gerti rytais valanda ar pusvalandis prieš pusryčius arba valanda-dvi po valgio“, – pasakoja knygų autorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Miegą pagerins šie augalai

Vakare M. Lasinskas pataria rinktis raminančias arbatas, kurios padės mėgautis kokybiškesniu miegu. Jas gerkite likus valandai ar pusvalandžiui iki miego.

„Geriausiai tiks melisų, mėtų arbata, ramunėlių, medetkų, valerijono šaknų, sukatžolės, apynių spurgų. Toks stipriai veikiantis augalas, kurį galima rinkti, yra amalas. Tik jis yra stiprokas ir reikėtų pradėti nuo trečdalio šaukštelio. Visus šiuos augalus galima gerti ir vienus, tačiau galima ir maišyti tarpusavyje. Galima arbatą gardinti medumi arba natūraliomis sultimis, kad būtų skaniau“, – pataria jis.

Padės ne tik arbatos

Atsipalaiduoti, sumažinti nerimą ir pagerinti miegą padės ne tik arbatos. Galima daryti ir įvairiausius nuovirus, kurie pilami į vonią.

REKLAMA

„Pavyzdžiui, iš eglės, pušų ar kadagių spyglių galima pasidaryti nuovirą ir susipylus jį į vonią, galima pagulėti. Taip pat galima su eteriniais aliejais maišyti, įsilašinti kelis lašiukus į vonią ir turėti atpalaiduojančią procedūrą. Augalų poveikis nervinei sistemai gali būti išgaunamas įvairiais būdais – arbatomis, voniomis, eteriniais aliejais. Kompleksiškas naudojimas visada geriau suveikia“, – nurodo M. Lasinskas.

Vaistažolininkas ir knygų autorius pataria naudoti ir mineralų terapiją, pavyzdžiui, miegant.

„Pusvalandį prieš miegą išgerkite arbatos, kurioje lygiomis dalimis sumaišyta sukatžolė, melisa, mėta, o paskui atsigulkite į lovą ir rožinio kvarco nugludintą apvalų akmenėlį pasidėkite širdies plote ir miegoti. Vėliau tas akmenukas nukris nuo jūsų krūtinės nakties metu

REKLAMA

Taip pat galite ant pagalvės krašto galite užsilašinti melisų, levandų ar kito raminančio eterinio aliejaus lašiuką. Prieš miegą gerai išsivėdinkite kambarius, pasivaikščiokite prieš miegą. Žinoma, prieš miegą telefonus reikėtų padėti į šoną, nes organizmas gauna signalą, kad jūs dar nesate pasiruošę miegoti, jeigu žiūrite televizorių ar į telefoną.

Reikėtų užtamsinti kambarius, kad organizmas suprastų, jog saulė nusileido ir laikas eiti miegoti. Galima prieš miegą paklausyti raminančios muzikos, ar maldelę sukalbėti, pamedituoti, joga nidra yra labai gera praktika, padedanti atsipalaiduoti“, – sako knygų autorius.

Visi M. Lasinsko išvardinti būdai puikiai tiks ir jaunimui, artėjant egzaminams. Taip pat pataria likus mėnesiui ar dviem iki egzaminų pradžios pasistiprinti B grupės vitaminais. Taip pat greta vartoti ir augalus-adaptogenus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nepamirškite pasivaikščioti miške

Vienas iš paprasčiausių dalykų, kurį gali padaryti bet kuris žmogus, nueiti į mišką. Net ir paprastas pasivaikščiojimas miške yra tikrų tikriausia terapija.

„Miško terapija yra dalykas, kurį mes žinome seniai. Jį ir mūsų seneliai žinojo. Miške oras yra kelis šimtus kartų švaresnis negu mieste. Jame ne tik oras, bet ir mintys švaresnės. Miške su savimi galima pabūti ir nusiraminti. Labai gerai surasti miškelį, kuriame galėtumėte pasivaikščioti. Žiemą ypač gerai miškas, kuriame daug pušų, kadagių, eglių, o vasarą tinka bet kuris miškas.

Miške žmogus gali susilieti su gamta, atsinaujinti ir sugrįžti į save. Tampa tarsi gamtos dalele ir bėdos pasidaro mažesnės. Nuo bėdų nereikia bėgti, jas reikia spręsti, tačiau jeigu žmogus nuolat gyvena įtampoje, miškas yra ta vieta, kur galima sustoti ir iš naujo permąstyti, ką daryti“, – pataria jis.

REKLAMA

M. Lasinskas nurodo, kad reikėtų bent porą valandų per savaitę pasivaikščioti ar pabėgioti artimiausiame pušyne, eglyne ar kadagyne.

„Dabar kadangi ateina pavasaris ir gamta pradeda busti, tad ir žmogus turi busti kartu su ja. Reikia kuo daugiau vaikščioti miške, ar prie vandens, sode, kaime ir stebėti bundantį pavasarį. Tai tikrai suteiks jėgų ir nuotaika pagerės. Visos gamtos stichijos stiprina ir ramina žmogų.

Vaistažolės, tinkamas maistas, fizinis aktyvumas – iš viso to susideda žmogaus bendra sveikata. Žmogus turi užtikrinti šituos paprastus dalyku, kad jaustųsi gerai. Nepamirškite ir šypsotis, nes sakoma, kad ko ieškome, tą ir randame. Jeigu eisite susiraukę ir galvodami, kaip viskas blogai, tik tą aplinkui ir matysite.

Aš ir pats save pagaunu, kad kartais man atrodo viskas blogai. Bet juk sakoma, kad mintimis ir prisišaukiame tai. Linkiu, kad mūsų mintys, žodžiai iš burnos sklindantys ir darbai atliekami rankomis būtų kuo kilnesni, gražesni ir visiems nuo to bus tik geriau“, – sako knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius.

Tikra tiesa ką turime gamtoje niekas neatims skriejančių debesų saulės ir vėjo .ir paukščio giesmės.ir tada atrodo nuplaukia visi tie virusai ,politikų išsidirbinėjimai ar karo grėsmė.kai turime šitokį vaistą,gamtą .
Ne kiekvienam galima naudoti stimuliuojančius augalus kaip eleuterokokas ar ženšenis, kiekvieno iš mūsų organizme yra gėrybinių ar piktybinių darinių, kuriuos šie augalai gali paveikti, suaktyvinti jų augimą. Ženšenis ne mūsų augalas, todėl reikia naudoti atsargiai.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų