Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vieną žiemos pavakarį ant plono ledo Alytuje žaidusius vaikus nuo siaubingos nelaimės išgelbėjo du narsūs alytiškiai Vaidas Buinauskas ir Nerijus Stanevičius. Vyrai nė akimirką nesudvejoję ir nesibaimindami dėl savo gyvybės ištraukė du skęstančius vaikus. Už parodytą neabejingumą jie apdovanoti „Lietuvos garbės“ nominacija „Metų drąsa“.

Vieną žiemos pavakarį ant plono ledo Alytuje žaidusius vaikus nuo siaubingos nelaimės išgelbėjo du narsūs alytiškiai Vaidas Buinauskas ir Nerijus Stanevičius. Vyrai nė akimirką nesudvejoję ir nesibaimindami dėl savo gyvybės ištraukė du skęstančius vaikus. Už parodytą neabejingumą jie apdovanoti „Lietuvos garbės“ nominacija „Metų drąsa“.

REKLAMA

Temstant grupelė moksleivių žaidė ant ledo, kai staiga 10 ir 13 metų berniukai įlūžo ir ėmė skęsti. Kiti vaikai bėgo ieškoti pagalbos ir į jų šauksmą atsiliepė drąsūs alytiškiai, tą vakarą kaip tik važiavę pro „Snaigės“ tvenkinį Alytuje.

REKLAMA

„Mąstymui jau nebuvo laiko“

Mintimis sugrįždamas į to vakaro įvykius, vienas iš gelbėtojų, N. Stanevičius, pasakoja pamatęs bėgančius vaikus, iš kurių vienas ėmė mosikuoti rankomis ir šaukėsi pagalbos:

„Pamačiau prie kelio bėgančius vaikus, ten buvo perėja, tai sustojau, kad praleisčiau. Keli vaikai prabėgo, o vienas vaikas tiesiog prie kelio mosikavo rankomis ir prašė sustoti. Paklausiau, kas yra, jis atsakė, kad vaikai skęsta baloje.

Šokau iš automobilio, šalia manęs sustojo kitas automobilis ir mes su tuo vyru, Vaidu, nubėgome pažiūrėti, kas vyksta. Pamatėme, kad tolokai nuo kranto du vaikai vandenyje.

Jie jau buvo įlūžę, vienas dar kaip tik tą akimirką paniro. Iškart supratome, kad nėra ko laukti, reikia greičiau kažką daryti“, – pasakoja N. Stanevičius.

Kitas gelbėtojas, V. Buinauskas, prisimena, kad tą pačią akimirką pamatęs skęstančius vaikus pasileido tiesiai bėgti prie jų, o ledas po kojomis ėmė lūžinėti. Tačiau, pasak drąsaus vyro, mąstymui jau nebuvo laiko.

REKLAMA
REKLAMA

„Rankomis prasiyriau iki vaikų, nes mąstymui laiko jau nebuvo – vieno vaiko tik nosytė buvo išlindusi ir jis jau beveik buvo paniręs į dugną.

Aš norėjau pirma jį paimti, bet kitas berniukas iš instinkto pradėjo ant manęs kabintis, aš dugno ten jau nebesiekiau“, – pasakoja V. Buinauskas.  

Vaiką ištraukė pamėlynavusį

N. Stanevičius pasakoja, kad V. Buinauskui pasileidus bėgti per ledą, jis puolė ieškoti daiktų, kuriais galėtų padėti lengviau ištraukti vaikus:

„Vaidas tiesiai nubėgo prie vaikų, o aš puoliau ieškoti, kuo būtų galima juos ištraukti. Nubėgau į automobilį, ten buvo vaikų rogutės, tempimo virvės, bandžiau ją atsinešęs kažką sukonstruoti.

Tačiau ledas buvo per daug plonas ir virvė buvo per daug trumpa, kad galėtume ją ištempti, todėl tiesiog ėmėm laužyti ledą ir bandėm ištraukti tuos vaikus.“

Ištraukę berniuką, vyrai jį stumtelėjo į krantą ir nuskubėjo į tą vietą, kurioje paskutinį kartą matė kitą vaiką, prieš jam paneriant po ledu. Vaikas jau buvo nugrimzdęs į dugną. 

REKLAMA
REKLAMA

„Su tuo vyru Nerijumi mes dar kartą grįžome ir, laimingo atsitiktinumo dėka, aš su koja dugne užkabinau kito vaiko koją ir tiesiog iškėliau jį už kojos. Dar kelios sekundės ir būtume neberadę…“, – neslepia susijaudinimo V. Buinauskas.

„Kai pakėlėm jau jį nuo dugno, jis buvo mėlynas, ir kol nešėm į krantą, pūtėm orą, nes jis jau nekvėpavo“, – priduria N. Stanevičius.

„Už drąsą“ – „Lietuvos garbės“ apdovanojimas

Tuo metu atvyko ir ugniagesiai. Kaip pasakoja vyrai, vyresnysis berniukas, kol specialistai gelbėjo jo draugą, sušalęs, permirkęs ir ištiktas šoko nubėgo namo, o jaunesniajam berniukui atlikus dirbtinį kvėpavimą, vaikas ėmė kvėpuoti.

„Jaunesniojo vaiko tėveliams gydytojai sakė, kad pasisekė, nes vanduo buvo šaltas, ledinis. Jeigu jie būtų skendę vasarą, tai tikriausiai būtų buvę liekamųjų reiškinių“, – sako N. Stanevičius.  

Šie vyrai, už savo narsą ir neabejingumą buvo apdovanoti „Lietuvos garbės“ nominacija „Už drąsą“. Jie neslepia, kad labai malonu sulaukti tokio apdovanojimo tačiau kukliai atsako, kad svarbiausia – išgelbėtos berniukų gyvybės.

REKLAMA
REKLAMA

„Kirbėjo mintis, kaip nenuskęsti pačiam, bet buvo svarbu išgelbėti vaikus. Kai Vaidas nubėgo tuo ledu, iškart atėjo mintis: gerai, jie nubėgo, o kas juos ištrauks, todėl ir bėgau ieškoti virvės ar kažko, nors, vėliau jos ir neprireikė“, – sako N. Stanevičius.

„Tas visas adrenalinas, žinot, vis tiek tokį vaizdą ne kasdien matai. Pats turiu vaikų, todėl tikriausiai suveikė instinktas. Net nepamenu, ką tą akimirką pagalvojau. Visos mintys į galvą pradėjo lįsti tik po kelių dienų“, – priduria V. Buinauskas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI