Negyvoji jūra – viena tų įstabių vietų žemėje – apipinta legendomis, įdomi apžiūrėti, dar įdomesnė išbandyti – įbristi ir panerti. Garantuoju, kad jums tai tiesiog nepavyks.
Kai Izraelyje artėjome prie Negyvosios jūros, šį pavadinimą visiškai atspindėjo aplinka – negyva, kiek tik akys užmato plyti saulės išdeginta žemė, kurčios uolos, statoki kalnai. Kelias sukosi vis žemyn ir žemyn. Ši kryptis taip pat neatsitiktinė – Jordano slėnyje tyvuliuojanti labai druskinga jūra (kai kieno vadinama ežeru) – pati giliausia įduba planetoje. Ji išsidėsčiusi Žemės rutulio plyšyje ir yra 420 metrų žemiau jūros lygio.
Kartais ši jūra vadinama Mirties, kartais, dar nuo graikų ir romėnų laikų – Asfalto (graikiškai asfaltas – kalnų derva). Šis pavadinimas kilo dėl to, kad į jūros paviršių nuolat iškyla gelmėse iš naftos ir kitų medžiagų, kurių čia labai gausu, susidarę asfalto gabalai – vienas toks besiniurkant jūros sūryme išniro tiesiog prieš nosį. Pačiupinėjus – tikrų tikriausias asfaltas, nors tikriausiai jo sudėtis kiek kitokia. Kartais šiuos darinius liaudyje vadinami „žydų klijais“. Beje, vienas arabiškų Negyvosios jūros pavadinimų – Bahr Lut – Loto jūra.
Maudynės Negyvojoje jūroje (nuotr. Gamintojo)
Su šiuo pavadinimu susijusi įdomi istorija. Tikima, kad Negyvoji jūra plyti kaip tik toje vietoje, kur anksčiau buvo nuodėmingieji Sodomos ir Gomoros miestai. Užsirūstinęs dėl pasileidusių ir ištvirkusių gyventojų elgesio dievas Jahvė sunaikino miestą ugnimi – todėl viskas aplinkui lydėsi ir bėgdami jo valdovai įklimpo karšto bitumo duobėse. Gyvas liko tik vienas doras gyventojas – Lotas, žydų protėvio Abraomo sūnėnas. Būtų likusi gyva ir jo žmona, bet moteriškas smalsumas ją privertė atsigręžti į degantį miestą – ir ji pavirto druskos stulpu. Kažkur panaši istorija jau girdėta, ar ne?
Jūros pakrantės – iš klintmolio, o jį labai graužia erozija, todėl susidaro įvairiausių įdomių formų, kai kurios panašios į žmogaus figūras, kitos – šiaip vaizdingos. Jūros vanduo be galo sūrus, todėl pakrantėse susiformuoja neįtikėtinų druskos darinių. Apskritai visa, kas palikta prie Negyvosios jūros, kaipmat apkimba druskingais varvekliais ir pavirsta baltais mistiškais objektais, kurių tikrojo pavidalo atspėti jau beveik nebeįmanoma. Beje, pati Mirties jūra keičia pavidalą – kasmet ji vis traukiasi, mažėja, graužiasi gilyn į Žemės gelmes, todėl manoma, kad po kurio laiko šio gamtos stebuklo gali visai nebelikti. Nuo 1960-ųjų vandens lygis nukrito beveik 20 metrų – pastebima, kad kasmet nukrinta apie 80 centimetrų.
O kol kas prie jo mielai renkasi žmonės ir semiasi sveikatos – jūros vanduo prisodrintas tiek mineralų, kad jame pamirkus bent dalį jų civilizacijos nualintas organizmas tikrai įsisavina. Ir pats vanduo kažkiek primena švelnų šilką – kūnas jame tiesiog slyste slysta kaip per sviestą, odoje tuoj pat užgyja bet kokios žaizdelės. Daugybė žmonių tepasi gydomuoju purvu su ištirpusiomis organinėmis medžiagomis ir pakrante vaikšto dumblėti. Purvas ten iš tiesų geras – iš daugelio žmonių girdėjau, kad puikiai padeda, pavyzdžiui, sergantiems sąnarių ir kitomis ligomis. Todėl prie Negyvosios jūros tiek iš Jordanijos, tiek iš Izraelio pusės stovi prabangūs SPA centrai – kaina už parą juose ne visiems įkandama, bet gražiai supakuoto purvo nebrangiai gali nusipirkti tiesiog pajūryje. Ten pat prekiaujama ir kosmetikos priemonėmis su Negyvosios jūros elementais – juk jų Mirties jūroje daug: kalcis, magnis, kalis, manganas, jodas, bromas ir t. t.
Tiesa, dėl begalinio sūrumo nei normaliai paplaukioti, nei juo labiau panerti Mirties jūroje neįmanoma – užtat galima tiesiog sėdėti vandens paviršiuje, net iškėlus rankas ir neskęsti! Jausitės maždaug kaip plūduras. Jei vis dėlto bandysite paplaukioti, geriau stipriai užčiaupkite burną – šios jūros vandens skonis jums gali nepatikti – labai jau jis aitrus.
Beje, pabaigai – istorija apie Sodomos ir Gomoros miestus gali būti visiška tiesa. 1999 metais JAV mokslininkai iš povandeninio laivo ir NASA palydovų ištyrinėjo Negyvosios jūros dugną ir rado miesto griuvėsius. Spėjama, kad Mirties jūros pietinės dalies dugne – buvusi Sodoma.
Irena Kamičaitienė
