Jis mirė ankstyvosiomis trečiadienio valandomis savo namuose universitetiniame Kembridžo mieste Anglijoje.
1964-aisiais, kai S. Hawkingui tebuvo 22 metai, jam buvo diagnozuota sunki motorinių neuronų liga, prikausčiusi jį prie neįgaliųjų vežimėlio. gydytojai prognozavo, kad S. Hawkingas gyvens tik kelerius metus, bet jis atsilaikė gerokai ilgiau.
„Esame giliai nuliūdę, kad mūsų mylimas tėvas šiandien mirė“, – sakoma profesoriaus S. Hawkingo vaikų Lucy (Liusi), Roberto ir Timo pranešime, paskelbtame Didžiosios Britanijos naujienų agentūros „Press Association“.
Sparčiai progresuojanti liga
ALS – mažai ištyrinėta, sparčiai progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri veikia smegenų ir stuburo nervų ląsteles.
Vėlesnėse ligos stadijose, kai sparčiai ima nykti raumenys, sergančiuosius dažniausiai ištinka visiškas paralyžius.
Pirminėse, ankstyvosiose stadijoje, sunku šią ligą atpažinti, simptomų galima net nepastebėti arba juos supainioti su kitomis ligomis.
Pacientai dažniausiai ima skųstis raumenų silpnumu delnuose, rankose, ima trikti kalba, rijimo funkcijos, kai kuriems net sutrinka kvėpavimas.
Tiems, kuriems ima blogėti rankų ir kojų valdymas, gana dažnai šią ligą ima painioti su galimu insultu, kai ima trikti judėjimas, laikysena, smulkioji motorika.
Kai kuriems žmonėms, kuriems diagnozuojama būtent ši liga, duodami keli metai, o kitiems – iki penkerių arba ilgiau.
Liga progresuoja skirtingai, priklausomai nuo to, kaip iki tol gyveno žmogus, koks buvo jo gyvenimo būdas.
Šokiruojanti statistika
Yra pasaulyje atvejų, kad šią ligą pavyksta sustabdyti arba ji liaujasi progresavusi.
Iki šiol nėra aišku, kodėl žmonės serga šia liga. Svarstoma, kad tai gali būti susiję su genetika, tačiau yra medikų, kurie tai griežtai neigia ir sako, kad su paveldimumu tai negali būti siejama.
Šia reta, sparčiai progresuojančia ir negydoma liga pasaulyje serga 5 iš 100 tūkst. Skelbiama, kad 60 procentų sergančiųjų – vyrai, o sergančiųjų amžius – 40-70 metų.
Liga nėra pagydoma, tačiau simptomus palengvinti įmanoma. Sergančiųjų gyvenimo kokybė gėrėja tuo atveju, kai su pacientu dirba savo sričių profesionalai: psichologai, dietologai, socialiniai darbuotojai.
