27-erių moteris prieš daugiau nei metus įkūrė kvepalų prekės ženklą „Necros Fragrance“. Pasigilinus į žodžio „necros“ vertimą iš graikų kalbos, jis reiškia „negyvą“, taip siųsdamas žinutę apie sąsajas su mirtimi, o iš anglų kalbos išvertus žodį „fragrance“, šis reiškia „aromatą“.
Vita naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko papasakoti, kas lėmė nekasdienišką pasirinkimą kurti mirties temą atspindinčius aromatus ir pagal kokias istorijas ji kuria kvapus.
Mirtis – draugė nuo vaikystės
Ne vienam mirtis sukelia nemalonias asociacijas, žymi tam tikrą pabaigą ir kelia baimę, nes nėra aišku, kas laukia kitoje pusėje.
Vis tik Vitos gyvenime mirtis – visai kitokia. Kaip pasakojo pašnekovė, šią temą nuodugniau ištyrinėti ji panoro dar vaikystėje, tad per ilgus metus ji ėmė žvelgti į mirtį kitu kampu.
„Aš visada sakau, kad mirtis mane pasirinko pirmiau negu aš ją. Nuo vaikystės jaučiau ją šalia. Ji man nebuvo kaip baimė, labiau kaip draugė, kuri vis primindavo, kad viskas laikina, todėl ir brangu“, – apie mirties temos atsiradimą gyvenimą pasakojo pašnekovė.
Ji atskleidė, kad nuo mažų dienų, kol kiti vaikai prašydavo tėvų pasakų, ji prašydavo istorijų apie vaiduoklius, o kol kitos mergaitės norėdavo princesės kostiumo karnavalui – Vita rinkdavosi raganos vaidmenį.
Pasiteiravus, kaip į neįprastus jos polinkius reaguodavo šeima, Vita šyptelėjo – šalia savo artimųjų ji visada galėjo būti savimi.
„Kai paprašydavau ne princesės kostiumo, o raganos – tėvai visada mane labai palaikydavo. Netgi kai nusidažiau plaukus mėlynai, jie priėmė mano keistąją pusę. Turbūt mano tėvai prijautė visiems tiems dalykams.
Taigi, mane visada domino tai, kas slepiasi už užuolaidos, tai, ko kiti bijo, galbūt nedrįsta pažvelgti. Man buvo įdomi istorija, o į gyvenimą žvelgiau per filosofinę prizmę“, – teigė ji.
Išėjo iš darbo, kad galėtų gaminti mirties kvepalus
Įdomu ir tai, kad mirtį Vita mėgino pažinti per kvapą, nes jau dešimt metų ji aistringai domisi parfumerija. Pasak jos, kvapas – tai viena svarbiausių kalbų.
Vita pasakojo, kad ją žavi galimybė per vos vieną kvapo natą gebėti prisiminti žmogų, kurio nebėra šalia, ar situaciją, kuri seniai palaidota atmintyje.
„Tada man kilo klausimas – jeigu kvapas gali prikelti prisiminimus, ar jis negali būti ryšio priemone tarp gyvųjų ir mirusiųjų? Tai man pasirodė gražiausia komunikacijos forma – kalbėti ne per žodžius, o per jungiančius kvapus“, – apie surastą ryšį tarp mirties ir kvapų kalbėjo ji.
Vis tik ilgą laiką parfumerijos kūrimas tebuvo Vitos hobis. Kaip ji pasakojo, aštuonerius metus teko dirbti korporatyviniame pasaulyje, kad galiausiai pradėtų realizuoti savo parfumerijos idėją.
„Ilgus metus buvau personalo vadove, atrankų specialiste. Vis tik ilgainiui ėmiau jausti, kad prarandu save, nes tame darbe tarsi visą laiką buvau su kauke – buvo svarbu būti griežta, profesionalia, bet viduje buvo jausmas, kad jeigu nieko nekeisiu, tuomet mano tikrasis „aš“ užges...
Vieną dieną tiesiog pasakiau sau, kad arba gyvenu taip, kaip man reikia, arba vieną dieną pavirsiu vienu iš mechanizmo sraigtelių. Tad pasirinkau pirmąjį variantą, sugrįžimą prie savęs, kas man buvo svarbu nuo pat pradžių“, – apie darbo atsisakymą ir parfumerijos verslo startą kalbėjo ji.
Kvapas – tai „mažas apsėdimas“
Pasiteiravus Vitos, kaip jai gimsta idėjos sukurti naują kvapą, ji pasidalijo veiksmų seka. Pasak jos, procesas nuo idėjos iki produkto reikalauja tam tikrų pastangų.
Pirmasis žingsnis – tai idėjos atsiradimas, jos subrandinimas ir įamžinimas. Visa tai, pasak pašnekovės, yra tarsi medžiaga kūrybiniam procesui.
„Pirmiausia, kvapas, kaip visada sakau, yra tarsi mažas apsėdimas. Idėją nešiojuosi savyje, kuri ateina kaip pojūtis, kažkas, ką pajaučiu pati ir noriu, kad tai pajustų kiti. Tada aš turiu tokią užrašų knygutę, kurioje užfiksuoju idėją, ir tada prasideda darbas“, – idėjine dalimi dalijosi pašnekovė.
Sekantis žingsnis – paversti idėją realiu kvapu. Anot Vitos, tuomet ji keliauja į laboratoriją ir ten jau vyksta veiksmas – ji nagrinėja skirtingas formules, naudoja skirtingas molekules, iki kol pavyksta materializuoti idėją.
Pasak jos, kai kvapas galutinai atitinka jos idėją, galima sakyti, kad darbas yra baigtas ir kvepalai sukurti.
„Mano laboratorija turi dvi puses. Viena yra griežtai mokslinė, atitinkanti visus Europos Sąjungos standartus, nes jie patys griežčiausi pasaulyje.
Kita yra vieta, kur man gera būti. Ji tokia išskirtinė, primenanti 19 a. vaistinę. Tad kvapas gimsta iš dviejų pasaulių – mokslinio ir magiškojo“, – šypteli Vita.
Kvepalai pasakoja šiurpias istorijas
Pokalbio metu Vita pabrėžė, kad savo kvepalais ji nori pabrėžti gilumą. Pasiteiravus jos apie tai, kaip jis išgaunamas, parfumerė teigė, kad svarbu ne tik naudoti tinkamas medžiagas, bet ir susieti kvepalus su istorijomis.
Paprašius Vitos plačiau papasakoti apie kvepaluose užkoduotas istorijas, ji pasidalijo savo mėgstamiausiais kvepalais ir istorijomis, kuriomis jie paremti.
„Mano mėgstamiausias kvapas yra „Zoologist-Moth“ – jis primena naktinių drugių istoriją. Jie sudega liepsnose, nors šviesa yra jų gyvenimo prasmė. Šių kvepalų kvapas primena dulkes, seną palėpę, kurioje daug metų niekas nebuvo užklydęs.
Dar vieni kvepalai – „Liquides Imaginaires-Beaute du Diable“ – yra populiaresni. Jie kvepia džinu, bažnyčia, akmeninėmis bažnyčios grindimis, smilkalais“, – dalijosi ji.
O štai tretieji kvepalai, kurių istorija pasidalijo Vita, turbūt pašiurpintų ne vieną. Kalbėdama apie juos parfumerė norėjo atskleisti senųjų laikų aktualijas, parodžiusias, kokie skirtingi žmonių gyvenimai gali būti viename mieste.
„Jeigu reiktų įvardinti trečiąjį mėgstamiausią kvapą, sakyčiau, kad tai būtų „Double Dragon-Tuberculeuse“.
Tas kvapas yra apie laikus, kai vienoje pusėje būdavo išsipusčiusios ir išsipudravusios damos, skubančios į pokylius, o kitoje – deginami nuo tuberkuliozės mirusių žmonių kūnai, nes jų buvo be galo daug ir reikėjo stabdyti ligos plitimą. Tai keistas derinys“, – pripažino Vita.
Kiekvienai palieka įspūdį visiems
Galiausiai, parfumerė prabilo apie aplinkinių reakcijas į jos kuriamus kvapus. Pasak jos, vienos nuomonės ji nesulaukia, tačiau kvepalai įsirėžia į atmintį ne vienam.
„Nuomonių spektras – labai platus – nuo „per tamsus“ iki „pagaliau kažkas mus išgirdo“. Kai kurie žmonės sako, kad kvapas jiems per stiprus, bet pripažįsta, kad jis įsimena.
Kita pusė, ypač alternatyvių žmonių, sako, kad pagaliau kažkas kuria tai, kas jiems svarbu, ir pasakoja istorijas, kurias jie nori papasakoti“, – atskleidė Vita.
Vis tik artimieji moters kūrybą palaiko, aktyviai prisideda prie jos mokymų ir išskirtinių istorijų skleidimo. Pasak jos, kai kurie iš jų įprastų kvepalų pirkti jau nebenori.
O pasiteiravus jos apie tai, koks yra mirties kvepalų kūrimo tikslas, ji atskleidė, kad tai – pažintis su tamsiąja puse.
„Aš noriu sukurti tokią erdvę, kurioje žmonės galėtų pažinti tamsą, pamatyti ją kitomis akimis. Mirtis juk nėra tik žmogaus, galbūt mes palaidojome tam tikras emocijas ar prisiminimus.
Šie kvepalai yra kaip transformacija ir dialogas. Taip pat tai yra tarsi kultūrinė diskusija, kaip mes priimame mirtį, į kurią visuomenėje ne visuomet žvelgiama palankiai“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
