Kolegos velionei skyrė jautrius atminimo žodžius.
Mirė šviesaus atminimo bibliotekininkė
Socialiniame tinkle „Facebook“ Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka pasidalijo liūdna žinia – mirė mylima ir brangi kolegė, bibliotekininkė D. Spalvienė. Įraše jie jautriai aprašė kolegės netektį ir prisiminė reikšmingas akimirkas su ja.
„In memoriam
DANUTĖ SPALVIENĖ(1952 01 22–2025 09 16)
Žmogus tik žemės svečias
Ir turi jis sugrįžt namo
,Bet kaip sunku išleisti jį į kelią,
Kuriuo negrįžta niekas niekados.
Širdy gėla, o atminty gyva
Dar būsi mums ilgai ilgai...
Jau ištirpo švelni šypsena, užgeso akių spinduliai, nurimo nenuoramos rankos, mūsų prisiminimuose susisuko lizdą jos balso tembras.Danutė išėjo... Taip skaudu suvokti, kad ji jau niekada nebeateis į biblioteką, niekada nebelies savo švelniomis rankomis knygų, nebeapkabins mūsų, savo kolegų, nebepamos iš tolo ranka, nebepalinkės branginti draugystę ir vienybę.
Biržų viešojoje bibliotekoje Danutė Pateckaitė – Spalvienė pradėjo dirbti 1973 metais, baigusi Vilniaus kultūros mokyklą ir įgijusi bibliotekininkės kvalifikaciją. Mokytojų dukra kurį laiką dvejojo ką rinktis: ar užsienio kalbas, ar bibliotekininkystę.
Vis tik nugalėjo meilė knygoms. Ta pati meilė knygoms, būtent naujoms knygoms, Danutę 1981 metais išviliojo iš bibliotekos į Biržų knygyną. Kurį laiką dirbo ten. Vėliau, po Atgimimo, buvo privatus verslas, kuris buvo sėkmingas. Gyvenime viskas kinta. Į biblioteką Danutė grįžo 2006 metų rudenį ir dirbo čia iki pat kol išėjo į užtarnautą poilsį 2014 metais.
Danutė Spalvienė buvo begalinio gerumo, rūpestingumo, nuoširdumo pavyzdys mums visiems. Ji su tikra meile ėjo prie kiekvieno žmogaus. Maža to, kad darbe buvo labai atidi lankytojams, kruopšti ir darbšti tvarkant fondus ar dirbant bibliografinį darbą, globėjiška ir tuo pačiu ryžtinga kaip skyriaus vedėja. Ji gi buvo tas žmogus, iš kurio visada galėjai tikėtis supratimo bei atjautos ar pagalbos. Sakoma, kad išminties ir meilės žodžiai kalbami tyliai. Tokią Danutę ir prisimename – taktišką, kupiną kultūros šviesos ir vidinės inteligencijos.
Šių metų Knygnešio dieną, kovo 16-tą, į būrį buvo susirinkę bibliotekininkai senjorai. Danutė Spalvienė - kaip visada graži, pasipuošusi, džiugiai dalyvavo šiame susitikime – sėdėjo su kolegėmis prie stalo, dainavo, bendravo, dalinosi atsiminimais. Niekam nebuvo net minties, kad jos nebebus. Ir ji pati to nenujautė. Net dabar, sunkiai sirgdama, vis dar buvo kupina vilties... Tačiau, pasak poeto Kazio Bradūno, „žmogaus gyvenimas yra lyg paukštis, palingavo ant medžio šakos ir negrįžtamai nulėkė...“.
Netekus brangaus žmogaus, mūsų širdgėla išauga į skausmo medį, kurio lapų šnarėjimas užgožia viską. Tik bėgant visagaliam laikui viskas tyla, blėsta, šviesėja ir lieka skaidrūs, labai brangūs prisiminimai, žydintys baltai baltai...Ilsėkis ramybėje, miela Danute. Dvasios stiprybės linkime Tavo šeimai ir artimiesiems. Šviesus Tavo atminimas lieka mūsų širdyse ir... knygose, kurias skaitei, lietei, kurios buvo Tavo gyvenimo svarbi dalis.
Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos bendruomenė“, – buvo rašoma įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
