Vicki Marshall būdama vos 34 metų amžiaus tragiškai mirė vasario 14 dieną nuo antrinio vėžio, palikdama jos gedinčius vaikus. Dviejų vaikų mama buvo įsteigusi informacijos apie vėžį skleidimo akciją ir net buvo pelno nesiekiančios organizacijos „Cancer UK“ veidu.
Devynmečio Alfie ir šešiamečio Ernie mamai vėžys buvo diagnozuotas 2016 metais – iš pradžių medikai krūties vėžio nepastebėjo, nes moteris krūtyse neturėjo jokių guzelių. Gydytojai taip pat manė, kad šiai ligai ji dar per jauna, o kai specialistai krūties vėžį visgi diagnozavo, jis jau buvo pasiekęs trečiąją stadiją.
Aistringa antikvariato pardavėja iškentė septynis chemoterapijos kursus, tuomet dar 15 rentgenoterapijos ir galiausiai krūties vėžį įveikė. Tuomet ji sakė: „Aš turiu du vaikus, neturiu laiko numirti.“
Savo istorija ji anuomet dalinosi žiniasklaidoje, ragindama kitas moteris būti atkakliomis, jei įtaria, kad kažkas ne taip ir kad joms nustatyta diagnozė – klaidinga. Moteris tuomet išpildė savo svajonę ir atidarė savo antikvariatą, ir toliau gyveno laimingą gyvenimą su sūnumis ir vyru Lee. Tačiau po dvejus metus trukusios remisijos Vicki prasidėjo kosulys, kurio jai niekaip nepavyko atsikratyti, nors ji buvo visiškai sveika. Deja, tai buvo į kepenis ir stuburą išplitęs antrinis vėžys, rašoma dailystar.co.uk.
Desperatiškai norėdama šimtu procentu atsidžiaugti kiekviena su šeima praleist akimirka ji nusprendė susikurti kiek įmanoma daugiau nuostabių prisiminimų – vienas jų buvo kelionė į Disneilendą Paryžiuje. Su liga ji kovojo narsiai, bet nepaisant chemoterapijos Vicki kovą su vėžiu pralaimėjo per Valentino dieną – su ja tuo metu buvo vyras Lee. Pirmasis prisiminimą apie ją internete palikęs vyras žmoną apibūdino kaip „neįtikėtiną asmenybę“.
Jis rašė: „Ji buvo labiausiai chaotiškas ir meilės kupinas žmogus, kokį man yra tekę sutikti. Ji buvo neįtikėtina asmenybė, kiti jai buvo svarbesni už ją pačią, ji buvo pasišventusi mama ir žmona. Ji buvo labai geros širdies, labai dosni, labai mėgo padėti žmonėms. Jos pasiilgs daugybė žmonių – daugelis sako, kad ji nepamirštama.“
L. Marshallas taip pat padėkojo ligoninės personalui, kurie labai stengėsi dėl jo žmonos ir suteikė jai „nuostabią priežiūrą ir gydymą“.
Vicki vyriausia sesuo, Liz Purnell, ją apibūdina kaip geraširdišką ir dosnią, sakydama, kad jos pasiilgs visas jos gimtasis miestelis. 37 metų moteris sakė: „Ji buvo atkakli ir turėjo auksinę širdį. Ją pažinojo visa mūsų bendruomenė, nors čia ji gyveno tik ketverius metus – ji buvo mokyklos direktorė ir aktyviai dalyvavo bažnyčios veikloje. Jos džiaugsmas ir pasididžiavimas buvo jos vyras ir vaikai, bet ir antikvariatas jai buvo tik vos vos mažiau svarbus.“
L. Purnell pasakojo, kad jos sesuo labai džiaugėsi galėdama skleisti žinią apie krūties vėžį ir visada visus abejojančius ragindavo su gydytojais būti atkakliais. Ji pridūrė: „Ji priklausė tai amžiaus grupei, kurioje dažnai ši diagnozė klaidingai nenustatoma, todėl ji visada sakydavo, kad jei dėl ko nors neramu, su savo šeimos gydytoju reikia kalbėtis atkakliai.“
