Skandinavijoje atlikto tyrimo duomenimis, 3 proc. žmonių dėl šlapimo nelaikymo atsisako karjeros, ypač jei jų darbas susijęs su išvykomis ir komandiruotėmis. Vykdyta apklausa parodė, kad pacientai dėl šio susirgimo į gydytojus kreiptis delsia vidutiniškai 2–5 metus, o 2 proc. respondentų vizitą pas gydytoją atidėlioja net... 20 metų. „Kad šlapimo nelaiko tik vyresni žmonės – visiškas mitas, – sako viešosios įstaigos „Inkocentras“ direktorė, gydytoja Jurga Misevičienė. – Šlapimo nelaikymu (inkontinencija) skundžiasi maždaug 10 proc. bet kurio amžiaus ir lyties žmonių. Ši būklė ypač kankina moteris, o sergančiųjų skaičiai verčia sunerimti: nepaisant amžiaus, kas ketvirtai moteriai pasireiškia šlapimo nelaikymo požymių.“
Gydytojos teigimu, šlapimo nelaikymo riziką didina nėštumai, gimdymai, įvairios ginekologinės patologijos (gimdos nusileidimas, augliai ir kt.), ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, galvos ar stuburo traumos ir pan. Ar moterį vargins šlapimo nelaikymas, ar ne, priklauso ir nuo jungiamojo audinio bei raumenų tonuso – tikėtina, kad sportuojanti moteris išvengs šlapimo nelaikymo.
Kaip rašo portalas karjerairsveikata.lt, vienas pagrindinių šlapimo nelaikymo tipų yra vadinamas krūvio šlapimo nelaikymas – kai čiaudint, kosint, juokiantis ar fizinio krūvio metu išteka keli lašeliai šlapimo. Šioje stadijoje labai lengva padėti ir gydymas nieko nekainuoja – tereikia daryti Kėgelio pratimus (po 10 kartų 3 kartus per dieną). Pratimų esmė – suspausti tarpvietės raumenis, palaikyti suspaustus, o po to atleisti. Apie 5 proc. šlapimo nelaikymo atvejų lemia neteisingas susijungimo kampas tarp šlaplės ir šlapimo pūslės. Ši patologija gydoma operacija: po šlaple pakišami specialūs raiščiai, kurie atstato tinkamą šlaplės ir pūslės padėtį.
Kitas šlapimo nelaikymo tipas – dirglioji šlapimo pūslė, kai šlapintis norima čia ir dabar, o šio noro neįmanoma sulaikyti. Esant dirgliajai šlapimo pūslei, nevalingai išteka didesnis šlapimo kiekis. Kartais taip išsituština ir visa šlapimo pūslė. Tai vyksta dėl šlapinimosi reflekso nervinės reguliacijos sutrikimo – nepilnai prisipildžiusi pūslė siunčia neteisingus signalus į galvos smegenis, kurios „liepia“ pūslei iškart susitraukti, o sutraukiamajam raumeniui (sfinkteriui), turinčiam būti uždaram ir sulaikyti šlapimą – atsipalaiduoti. Tokiu atveju žmogus savo noru ir valia nieko negali padaryti. Dažna šlapimo nelaikančiųjų klaida – skysčių ribojimas. „Tai nėra gerai, nes koncentruotas šlapimas dar labiau dirgina pūslę ir ūmina simptomus. Gerti reikia tiek, kiek norisi, o kad skysčių užtektų, per dieną reikia išgerti 30 ml skysčių 1 kg kūno masei“, – pažymi gydytoja. Rekomenduojama nevartoti maisto produktų, dirginančių šlapimo pūslę: kavos, arbatos, alkoholio, kakavos, šokolado, aštrių prieskonių, citrusinių vaisių. Anot gydytojos J. Misevičienės, apie 80 proc. šlapimo nelaikymo atvejų galima išgydyti – tereikia laiku kreiptis į specialistus. Gydymas priklauso nuo moters amžiaus, ligos tipo ir laipsnio, bendros sveikatos būklės bei moters motyvacijos. Vienas galimų gydymo būdų, efektyvus beveik 5 metus – jau minėta operacija, kai specialūs raiščiai implantuojami po šlaple. Jei diagnozuota dirglioji pūslė, ji gali būti gydoma į šlapimo pūslę suleidžiant botulino injekciją, po kurios būna ramu 6 mėnesius, bei medikamentais, kuriuos, su pertraukomis, reikia vartoti visą gyvenimą.
