Gydytojai tikina, kad prausimasis per karštame vandenyje gali sukelti pavojingą kraujospūdžio kritimą, odos sausėjimą, plaukų lūžinėjimą ir net susilpninti imuninę sistemą. Įspėjamasis signalas – galvos svaigimas duše.
Socialiniuose tinkluose išplitęs gydytojo dr. Max Maddahali vaizdo įrašas sulaukė milijonų peržiūrų ir sukėlė diskusijų audrą. Ką apie karštą dušą reikia žinoti iš tikrųjų?
Per karštas dušas – pavojus jūsų sveikatai
Vokietijoje dirbantis kraujagyslių sveikatos specialistas dr. M. Maddahali įspėja:
„Pernelyg karštas dušas gali sukelti pavojingą kraujospūdžio kritimą, dėl kurio galite prarasti sąmonę, patirti rimtų traumų ar netgi mirti.“
Karšta aplinka priverčia kraujagysles išsiplėsti – tai natūrali organizmo reakcija, kai siekiama atvėsinti kūną. Tačiau ši reakcija gali būti klastinga – ji sukelia galvos svaigimą ir net sąmonės praradimą, rašoma dailymail.co.uk.
Tai ypač pavojinga vonios kambaryje, kur gausu kietų paviršių, į kuriuos galima susižaloti, jei žmogus griūtų.
Kad sumažintumėte riziką, ekspertai rekomenduoja:
- Nustatyti žemesnę vandens temperatūrą – vos keliais laipsniais vėsesnis vanduo gali sumažinti riziką;
- Įrengti temperatūros ribotuvą, kuris neleis per daug įkaitinti vandens;
- Jei dažnai svaigsta galva, naudingos laikymosi rankenos, neslystanti danga ar taburetė, ant kurios galima atsisėsti;
- Medicininei rizikos grupei priklausantiems žmonėms gali būti rekomenduojamas specialus signalizavimo įrenginys, įspėjantis artimuosius ar medikus, jei žmogus griūna ar susižeidžia.
Poveikis odai, plaukams ir net imuninei sistemai
Dr. M. Maddahali vaizdo įraše, kuris peržiūrėtas daugiau nei 14 mln. kartų „TikTok“, atskleista ir daugiau pavojų, apie kuriuos daugelis nė nesusimąsto:
„Jūsų odoje yra natūralių medžiagų, kurios išlaiko odos drėgmę. Karštas vanduo gali jas visiškai nuplauti, todėl oda gali išsausėti.“
Jis pabrėžė, kad karštas dušas pažeidžia ne tik odą, bet ir plaukus: „Per karštas vanduo gali pažeisti plaukus.“
Natūralūs riebalai, saugantys plaukus nuo lūžinėjimo ir sausėjimo, taip pat pasišalina esant aukštai temperatūrai, todėl plaukai tampa silpnesni ir labiau pažeidžiami.
Kalbėdamas apie imuninę sistemą, gydytojas paaiškino, kad karštas vanduo gali pašalinti „gerųjų“ bakterijų sluoksnį nuo odos paviršiaus.
Šios bakterijos padeda stiprinti organizmo natūralų atsparumą. Kai jų sumažėja, imuninė sistema tampa mažiau efektyvi kovojant su virusais ir bakterijomis.
Į dušą geriau eiti ryte ar vakare?
Gydytojai dažniausiai pataria praustis duše vakarais – tai padeda atsipalaiduoti, nuplauti po dienos susikaupusius nešvarumus ir pagerinti miego kokybę.
Dr. Jasonas Singhas teigė, kad vakarinis dušas padeda drėkinti odą ir sukuria sąlygas ramesniam miegui.
Tačiau ekspertai turi dar vieną netikėtą patarimą: niekada nesišlapinkite duše. Nors daug kam tai gali pasirodyti nekenksmingas įprotis, gydytojai perspėja – tai gali sąlygoti šlapimo nelaikymą, nes smegenys pradeda sieti šlapinimąsi su tekančio vandens garsu.
Dušas – tai ne tik švara, bet ir potencialios rizikos zona. Rinkitės vidutinę vandens temperatūrą, saugokite save ir neleiskite kasdieniams įpročiams pakenkti jūsų sveikatai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
