Šiuo metu vienas iš trijų planetos gyventojų kenčia nuo vienokios ar kitokios alergijos formos, o su kiekvienu dešimtmečiu sergančiųjų alergija skaičius dvigubėja. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslo darbuotoja Eglė Lastauskienė kartu su kolege daktare Aukse Zinkevičiene rado būdą, kaip alergijas išgydyti.
„Mūsų darbe gilinomės į odos alergiją ir odos susirgimus. Kaip žinia, alergijos eigą sunkina odą kolonizuojantys mikroorganizmai. Kada aplinkoje nebėra bakterijų, odą kolonizuoti pradeda mieliagrybiai, įvairios mielės – tai sunkina visą alergijos eigą, jos gydymą. Norint išgydyti alergiją, pirmiausia reikėtų atsikratyti mikroorganizmų, kurie sukelia tuos poveikius“, - pasakojo E. Lastauskienė.
Pasak jos, tai yra pakankamai sudėtinga, nes bakterijas iš žmogaus išvalyti yra lengviau nei tokius organizmus kaip mielės. „Mielės kaip ir mes patys yra eukariotiniai organizmai, o eukariotus išgydyti nuo eukariotų yra kur kas sudėtingiau nei nuo bakterijų. Mielės kolonizuoja uodą, gali skverbtis į gilesnius audinius ir sukelti antrinius židinius, tad tas gydymas yra pakankamai sudėtingas.“
Pasak jos, problema yra ta, kad, pavyzdžiui, atopiniui dermatitui gydyti skiriami riebūs kremai, o tokiu atveju mielės pradeda labai lengvai kolonizuoti odą. Joms su kolege pavyko rasti išeitį.
„Pakankamai gražus rezultatas buvo gautas su acto ir skruzdžių rūgštimi, bet šie tyrimai pirmiausia turėtų būti perkelti pelėms, o po to žmogui, kad galėtume 100 proc. pasakyti, kad mūsų išrasta formulė veikia.“
Skruzdžių ir acto rūgštis sukelia mažiausią poveikį mūsų ląstelių kultūroms. Jos nežudo mūsų ląstelių, tuo tarpu mikroorganizmus (sukeliančius alergiją – red.) pakankamai efektyviai sugeba nužudyti.“
Pasak jos, šiuo metu mokslininkės planuoja kalbėtis su farmacijos ir kosmetikos kompanijomis, kad į jų gaminamų produktų sudėtį galėtų įeiti skruzdžių ir acto rūgštis. „Tiek pleiskanos, tiek visi kiti neigiami efektai yra sukeliami mikroorganizmų, tad tai būtų galima naudoti ir šampūnų, kremų sudėtyje“, - dėstė mokslininkė.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
