Kauno technologijos universitete (KTU) studijavusi mergina sako, kad gyvenimas čia ją nustebino ne tik akivaizdžiais kultūriniais skirtumais, bet ir netikėtu žmonių gerumu, kurio nesitikėjo atvykdama į šaltą ir nepažįstamą kraštą.
Studijas nulėmė ne šalis, o studijos
Lihuei į Lietuvą atvyko per mainų programą, tačiau sprendimą nulėmė ne geografinis pasirinkimas, o akademinis turinys. Ji pasakoja, kad turėjo galimybę rinktis iš daugybės universitetų skirtingose pasaulio šalyse, tačiau būtent KTU pasiūlė labiausiai ją dominančius kursus.
„Tai buvo mainų programa, todėl galėjau rinktis iš daug universitetų. Aš nesirinkau šalies – rinkausi kursus, kurie man buvo įdomiausi. Ir būtent KTU pasiūlė tai, kas man patiko labiausiai“, – sako ji.
Studijų metu ji gilinosi į komunikacijos teoriją, tarpkultūrinį dialogą, Europos švietimo ir saugumo temas.
Atvykusi į Lietuvą, Lihuei greitai pajuto, kad studijų metodai čia skiriasi nuo Taivano. Pasak jos, Lietuvoje akademinė aplinka labiau orientuota į diskusijas ir aktyvų studentų įsitraukimą. „Lietuvoje iš studentų tikimasi daug daugiau diskusijų“, – pastebi ji.
Tuo metu Taivane, anot jos, vyrauja labiau tradicinis mokymosi modelis: paskaitos, informacijos įsisavinimas ir grupiniai darbai. „Ten daugiau mokomasi įsimenant informaciją, o čia – kalbant, dalijantis nuomonėmis“, – aiškina Lihuei.
Lietuviai – uždari, bet draugiški
Didžiausi kultūriniai skirtumai atsiskleidė kasdieniame bendravime. Lihuei sako, kad Lietuvoje labai aiškiai jaučiamos asmeninės ribos.
„Lietuvoje žmonės linkę laikytis atstumo. Jei nepažįsti žmogaus, tas atstumas visada palaikomas. Bet kai jau susipažįsti – jie tampa labai šilti ir draugiški“, – pasakoja ji.
Tuo metu Taivane bendravimas, pasak jos, yra daug spontaniškesnis ir atviresnis. „Pas mus žmonės gali prieiti prie tavęs, pradėti pokalbį, nesvarbu, ar pažįsta, ar ne. Jie daug triukšmingesni ir gyvybingesni, net su nepažįstamaisiais“, – sako ji.
Vis dėlto lietuvių atsargumas jai nepasirodė kaip šaltumas. Priešingai – ji tai interpretuoja kaip pagarbą kitam žmogui ir jo asmeninei erdvei.
„Man atrodo, kad Lietuvoje žmonės geri ir paslaugūs, nors ir nelinkę prieiti – jei tau reikia pagalbos, jie visada padės, bet tu pats turėtum paprašyti, nes jie nėra linkę siūlytis“, – priduria ji.
Šaltibarščiai ir krepšinis: Lietuva atsiskleidė netikėtai
Nors kasdienybėje lietuviai gali atrodyti santūrūs, tam tikromis progomis šis įvaizdis visiškai pasikeičia. Vienas ryškiausių Lihuei prisiminimų – šaltibarščių festivalis Vilniuje.
„Tą dieną atrodė, kad visas miestas staiga pasikeitė – žmonės daugiau šypsojosi, buvo gyvesni, atviresni, viskas buvo taip ryšku, spalvinga“, – su džiaugsmu prisimena ji.
Dar didesnį įspūdį paliko krepšinio rungtynės.
„Kai pirmą kartą nuėjau į krepšinio rungtynes Lietuvoje, buvau šokiruota. Gatvėse žmonės atrodo tokie ramūs, tylūs, o arenoje – visiškai kitokie, labai emocingi, garsūs“, – pasakoja ji.
Šis kontrastas jai pasirodė itin įdomus ir padėjo geriau suprasti lietuvių charakterį. Jos teigimu, taivaniečiai taip pat mėgsta krepšinį, tačiau ten atėjus į rungtynes nesijaučia tokio didelio kontrasto žmonių elgesyje, nes jie visuomet linkę garsiai reikšti emocijas.
Maistas – ne visada lengvai suprantamas
Lietuviška virtuvė Lihuei pasirodė gana sunki ir ne visada lengvai perprantama. „Maistas čia gana riebus, su daug bulvių ir mėsos. Aš prie to taip ir nepripratau“, – atvirai sako ji.
Vis dėlto ji rado ir sau artimų skonių. Ypač patiko namuose gaminti bulviniai blynai. „Draugė lietuvė man jų vieną kartą pagamino ir jie buvo visai kitokie nei restoranuose – mažiau riebūs, skanesni“, – prisimena ji.
Pasak Lihuei, būtent tokios asmeniškos patirtys su vietiniu maistu paliko geriausią įspūdį. Kalbant apie jos skoniui artimesnį – rytų Azijos virtuvių maistą, mergina Lietuvoje sunkiai surasdavo namus primenančių skonių. Lihuei teigimu, vietinių azijietiškų restoranų maistas gerokai skiriasi nuo to, kuris valgomas Taivane bei kitose to regiono šalyse.
Pirmoji kelionė po Europą
Lietuva buvo pirmoji Lihuei aplankyta Europos šalis, todėl ji stengėsi išnaudoti šią galimybę kuo plačiau pažinti žemyną.
Per studijų laikotarpį ji aplankė daugybę šalių – Italiją, Ispaniją, Portugaliją, Prancūziją, kitas Baltijos šalis, Suomiją, Daniją, Islandiją ir Lenkiją. Iš visų aplankytų vietų labiausiai ją sužavėjo Ispanija.
„Ji man visai priminė Taivaną – ypač dėl šilto klimato ir gyvenimo ritmo“, – sako ji.
Taip pat jai pasirodė artima kasdienė infrastruktūra – ypač gausybė motorolerių. „Tai labai primena mano kasdienybę Taivane, kur motoroleriu važiuoju kiekvieną dieną“, – pasakoja Lihuei.
Liga, vienatvė ir netikėtas gydytojo gerumas
Pirmosios dienos Lietuvoje Lihuei buvo sudėtingos. Vos atvykusi ji susirgo ir savaitę kentė nuo temperatūros, tuo metu dar nepažinodama nei žmonių, nei aplinkos.
„Buvo labai sunku – norėjau išeiti kur nors, pamatyti miestą, bet jaučiausi blogai, man buvo šalta ir buvau visiškai viena“, – prisimena ji.
Situaciją dar apsunkino užsitęsusi odos alergija, tačiau būtent ši patirtis atnešė ir vieną netikėčiausių momentų. Per vieną pažįstamą vaikiną iš universiteto ji greitai gavo šeimos gydytojo konsultaciją jau kitą dieną, o šis vizitas baigėsi labai netikėtai.
„Gydytojas man padėjo ir net neėmė pinigų. Paklausiau, kodėl man nereikia mokėti, o jis tiesiog atsakė, kad myli Taivaną, todėl neims iš manęs nei cento“, – pasakoja Lihuei. Šis gestas jai paliko labai stiprų įspūdį ir tapo simboliniu visos patirties Lietuvoje momentu.
Nustebino lietuvių palankumas Taivanui
Vertindama lietuvių požiūrį į užsieniečius, Lihuei sako, kad jos patirtis buvo teigiama, nors kartais susidurdavo su smalsumu ar stereotipais.
„Bendrai turėjau gerą patirtį. Buvo tik keli atvejai, kai žmonės tiesiog buvo smalsūs – pavyzdžiui, paaugliai prieidavo ir sakydavo „konnichiwa“, – pasakoja ji.
Dažnai žmonės pamanydavo, kad ji yra iš Kinijos, tačiau situacija greitai pasikeisdavo, kai ji prisistatydavo kaip kilusi iš Taivano.
„Kai pasakydavau, kad esu iš Taivano, jie sureaguodavo labai pozityviai“, – džiaugiasi Lihuei.
Ji prisimena ir vieną itin įsimintiną situaciją: „Per Nepriklausomybės dieną rankose laikiau ir bandžiau pakabinti Taivano vėliavą, ir prie manęs priėjo vyras, kuris pasakė, kad Lietuva labai palaiko Taivaną.“
Šis spontaniškas nepažįstamo vyro gestas, anot jos, dar kartą patvirtino, kad Lietuvoje ji tikrai galėjo jaustis laukiama.
Gyvenimas Lietuvoje: kainos, kalba ir noras sugrįžti
Lihuei teigimu, gyvenimo kainos Lietuvoje jai nebuvo didelis šokas – jos pasirodė panašios į Taipėjų, Taivano sostinę.
Vis dėlto kai kurie produktai, ypač azijietiški, čia gerokai brangesni, todėl ji net bandė kai kuriuos dalykus gaminti pati. Vienas tokių produktų buvo burbulinė arbata, kuri Lietuvoje nustebino aukštomis kainomis.
„Kartu su keliomis draugėmis bandėme išvirti burbulinės arbatos studentų bendrabutyje“, – prisimena ji.
Dar vienu gana dideliu iššūkiu tapo lietuvių kalba. Nors Lihuei jos mokėsi metus, mergina prisipažįsta, kad tai buvo viena sunkiausių patirčių.
„Tai labai sudėtinga kalba, visiškai kitokia nei anglų ar mandarinų, todėl mano anksčiau turėtos kalbų žinios čia visiškai nepadėjo“, – sako ji.
Nepaisant iššūkių, Lihuei savo patirtį vertina labai teigiamai ir neatmeta galimybės sugrįžti. „Tikrai norėčiau dar kartą atvykti“, – teigia ji.
Ji taip pat pabrėžia tęsianti bendravimą su Lietuvoje sutiktais draugais, kurie laukia merginos kada nors sugrįžtant jų aplankyti.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
