Kaip pasakoja Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas Arūnas Pranaitis, pagrindinė gandrų migracijos banga nuvilnija rugpjūčiui persiritus į antrą pusę ir pasibaigia rugpjūčio mėnesį. Ne veltui sakoma, jog gandrai išskrenda iki Šv. Baltramiejaus – rugpjūčio 24-osios dienos. Tikėta, kad po šios dienos gandrą Lietuvoje pamatyti galima tik pavasarį.
Gandrų išskridimo diena sutampa su Baltramiejaus varduvėmis. Tai simboliška diena, kuomet šviesios paros metas stipriai trumpėja, derlius kaip ir nuimtas, taigi yra kiek daugiau laiko. Žmonės sakydavo, kad po Baltramiejaus gandras išsineša pavakarius, kurių nuo tos dienos šeimininkė šeimynai jau nebeduos, nes diena gerokai sutrumpėjo. Taip pat šią dieną buvo paplitę oro spėjimai, buvo sakoma, jei rugpjūčio 24 d. šviečia saulė, laukiama sauso rudens.
Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį.
„Mūsų nacionalinis paukštis jau skuba skristi iš gimtinės. Sudėtinga pasakyti, kiek gandrų jau pasitraukė iš gimtinės – greičiausiai absoliuti diduma. Išskrendančių gandrų dabar reiktų dairytis nebe lizduose, o laukuose. Būtent čia dar galima pamatyti nemažus jų būrius, kurie irgi greitai tirpsta“, – pasakoja A. Pranaitis.
Pastaraisiais metais jokia retenybė gandrą pamatyti ir rugsėjo mėnesį. Tik tokie gandrai vadinami užsilikusiais.
