Lietuvius perspėja dėl bakterijų ežeruose: pasakė, kada maudytis nereikėtų

Vasara – maudynių metas, kuomet šiltas dienas norisi leisti prie vandens telkinių ir mėgautis šiltais orais. Tačiau kartais tenka nusivilti, kai atvykus nusimaudyti vanduo yra žalsvas, o kvapas ir vaizdas nevilioja paplaukioti.

Vandens žydėjimas yra ne tik estetinė problema, tačiau maudynės tokiame vandenyje gali baigtis sveikatos sutrikimais, o kai kuriems tokiuose telkiniuose maudytis itin pavojinga, naujienų portalui tv3.lt sako Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo ir stebėsenos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Edita Stundytė.

Žydėjimą išduoda vaizdas ir kvapas

Vanduo pradeda žydėti dėl patekusių azoto ir fosforo junginių, kurie skatina melsvabakterių dauginimąsi, o šios besidaugindamos eikvoja vandenyje esantį deguonį ir vandens paviršiuje susidaro dumblių masė.

„Dėl susidariusios paviršinės dumblių masės, apatiniai dumblių sluoksniai negauna pakankamai šviesos ir pradeda pūti. Vandens žydėjimas intensyvesnis esant aukštesnei oro temperatūrai, štiliui“, – aiškino specialistė.

Laikantis aukštai temperatūrai ir vandenyje esant pakankamai maistingųjų medžiagų, suintensyvėja melsvabakterių dauginimasis, tačiau prie to prisideda ir žmogaus vykdoma veikla. Specialistės teigimu, didžiausi taršos šaltiniai – pramoniniai ir buitiniai nuotekų vandenys, kuriuose gausu įvairių ploviklių ir skalbimo priemonių likučių, gyvulininkystės ir kiti ūkiai.

Šis reiškinys yra ciklinis, galintis pasireikšti kiekvienais metais pavasarį, vasarą ir rudenį, o tai priklauso nuo aplinkos temperatūros, vėjo bei azoto ir fosforo junginių kiekio, patenkančio į vandens telkinį, sako E.Stundytė. Suprasti, kad vanduo žydi, nebus sunku – tai išduos ir vaizdas, ir kvapas. 

„Žydintis vanduo turi nemalonų kvapą, tampa klampesnis, sumažėja jo skaidrumas, įgauna intensyvesnę žalią arba žaliai melsvą spalvą, pasidengia dumblių plėvele. Prastesnė situacija būna įlankose, kuriose vėjai sustumia susidariusius dumblius ir vanduo įgauna tirštą „košės“ pavidalą.“

REKLAMA

Maudynės gali baigtis sveikatos sutrikimais

Net žydint vandeniui, atsiranda žmonių, kurie ryžtasi maudytis. Vertėtų nepamiršti, kad tai gali būti rizikinga dėl melsvabakterių išskiriamų toksinų. Tokios maudynės gali baigtis infekcinėmis ligomis ir kitokiais sveikatos sutrikimais.

„Žydinčiame vandenyje esantys melsvabakterių gaminami toksiniai junginiai gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų sudirgimą, nervų sistemos veiklos sutrikdymą, virškinamojo trakto sutrikimus, infekcines ligas.

Pasireiškiantys simptomai gali būti įvairūs: bendras silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas, svaigimas, paraudimas, bėrimas, niežulys, akių perštėjimas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, gerklės skausmas, kosulys ir kiti“, – perspėja visuomenės sveikatos specialistė.

Maudytis tokiame vandenyje nerekomenduojama, o ypač to vengti turėtų maži vaikai, vyresnio amžiaus bei alergiški asmenys. Specialistė pataria, jog išsimaudžius žydinčiame vandenyje, būtina nusiprausti su švariu, tekančiu vandeniu.

„Melsvabakterių gaminami toksiniai junginiai į žmogaus organizmą patenka maudantis, nurijus žydinčio vandens telkinio vandens, per odą arba įkvėpus vandens daleles, kurios yra aerozolio pavidalu.“

Primena, kaip saugiai mėgautis maudynėmis ir kada maudytis nevertėtų

Ruošiatės keliauti prie vandens telkinio, tačiau nesate įsitikinę, ar nuvykę galėsite išsimaudyti? Visuomet galite pasitikrinti duomenis, skelbiamus internete, o atvykę prie vandens atsižvelkite į jo skaidrumą.

„Žydint vandeniui yra reguliariai atliekami maudyklų vandens tyrimai, kurių rezultatai skelbiami Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro internetinėje svetainėje. Jei nustatytas melsvabakterių kiekis didesnis nei 20 000 ląst./ml – maudytis vandens telkinyje nerekomenduojama, o nustačius daugiau nei 100 000 ląst./ml – draudžiama. Tad prieš vykstant prie vandens telkinio svarbu pasidomėti ar šiuo metu nėra rekomendacijų nesimaudyti.

REKLAMA

Jeigu iki nuvykimo nepavyko to padaryti, tuomet reikėtų vertinti vandens skaidrumą. Kai žydinčio vandens skaidrumas yra mažesnis nei 1 metras, tokiame vandens telkinyje reikėtų nesimaudyti“, – aiškino E. Stundytė.

Specialistė primena, kad maudytis rekomenduojama tik žinomuose vandens telkiniuose, maudantis vengti vandens patekimo į burną ar akis, nenaudoti jo maisto ar rankų plovimui. Taip pat po stiprių liūčių venkite maudymosi bent parą:

„Rekomenduojama maudytis tik žinomuose vandens telkiniuose, oficialiose maudyklose, kuriose yra budintis gelbėtojas, maudyklos yra reguliariai tvarkomos, tiriama jų vandens kokybė ir skelbiami tyrimų duomenys.

Siekiant išvengti ligų, stengtis, kad maudantis vanduo nepatektų į burną, akis, negerti atvirų vandens telkinių vandens, jo nenaudoti vaisių, daržovių, indų ar rankų plovimui, nesimaudyti kartu su augintiniais.

Po stiprių liūčių rekomenduojama vandens telkiniuose nesimaudyti. Bent parą laiko, nes ant kranto esančios šiukšlės ir kiti teršalai patenka į vandenį ir padidina vandens užterštumą.“


Rašyti komentarą...
K
Karšta
2021-07-22 14:59:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Migrantai ten gal išsimaudė.
Atsakyti
0

e
ei
2021-07-22 11:53:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
maziau lai skraidzuoja liektuvai bus svaru
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų