Tuo spėjo įsitikinti ir buriavimo instruktorius Martas Stepukonis, su žmona ir dviem mažamečiais vaikais Fuerteventūrą savo namais laikę daugiau kaip dvejus metus.
Ir atostogauti, ir gyventi
Pasak M. Stepukonio, Fuerteventūra dėl stipraus vėjo ir šiltų, itin saulėtų dienų ištisus metus laikoma bene geriausia vieta buriuoti Europoje, tačiau ši kelionių kryptis ne mažiau palanki šeimai atostogauti ar net nuolat gyventi.
„Saloje gerai jaučiasi ir šeimos su ikimokyklinio amžiaus vaikais – net mažiausiuose miesteliuose yra ne viena žaidimų aikštelė. Kadangi Fuerteventūra yra Europos Sąjungos dalis, joje galioja tas pats sveikatos draudimas kaip ir Lietuvoje, taip pat saloje lengvai prieinamos ir kitos paslaugos, kurių gali prireikti keliaujant su šeima“, – vardijo vyriškis.
Saloje dar nebuvusioms šeimoms, ypač su mažais vaikais, neretai klaidingai atrodo, kad saulėtas ir vėjuotas klimatas nėra tinkamas mažiesiems.
„Orai Fuerteventūroje – puikūs, todėl mažyliai daugiau laiko praleidžia lauke ir mažiau serga. O vėjas, kurio taip dažnai prisibijoma, čia yra ganėtinai draugiškas – nešaltas ir maloniai vėsinantis. Vis tik norintiesiems jo išvengti geriausia apsistoti platesnėse salos vietose ar miesteliuose tarp kalvų, kur vėjo gūsiai gerokai ramesni. Taip pat šiltojo sezono atostogas geriau planuoti pavasarį, nes vasarą vėjas saloje intensyviausias“, – patarė M. Stepukonis.
Nors Fuerteventūroje nuolat šviečia saulė, joje nėra per karšta, pavyzdžiui, vasarą dieną vyrauja apie 25–27 °C, o žiemą – 20–22 °C. Tuo tarpu prie saulės nepratusiems lietuviams ir vaikams, kurių oda labai jautri, piko metu – nuo 12 iki 16 val. – tiesioginių spindulių reikėtų pasisaugoti.
„Net ir vietiniai tepasi stipriausiu, nuo saulės padedančiu apsisaugoti 50 SPF kremu. O štai poilsiautojai dažnai to neįvertina, todėl jau pačią pirmą dieną po kelių valandų saulėje įdega raudonai ir susigadina kelias tolesnes atostogų dienas“, – pasakojo buriuotojas.
Paplūdimiai: išpuoselėti ar laukiniai?
Dar viena Fuerteventūros vizitinė kortelė, kuri „paperka“ ramesniam poilsiui pirmenybę teikiančias šeimas su vaikas – it sniegas balti ar, priešingai, lietuviškai akiai neįprasti juodo smėlio paplūdimiai. Saloje jų tiek daug ir įvairių, kad kone kasdien galima mėgautis vis kitu. Išpuoselėti, ypač pritaikyti poilsiui su mažais vaikais, driekiasi šalia išsidėsčiusių viešbučių kompleksų, o štai kiek atokiau nuo kurorto galima rasti ir visai laukinių, žmogaus rankos nepaliestų paplūdimių.
„Šeimoms su vaikais rekomenduojama rinktis salos pietuose (Costa Calma, Morro Jable miesteliuose) plytinčius plačius smėlio paplūdimius, kur jūra gilėja lėtai, yra visi reikalingi patogumai, nuolat dirba gelbėtojai ir veikia kavinės. Juolab kad ir viešbučių asortimentas šioje salos dalyje gausesnis – didžioji dalis jų vos už kelių žingsnių nuo paplūdimio.
Saloje atostogaujančios šeimos su vaikais dažniausiai renkasi viešbučius su programa „Viskas įskaičiuota“ – taip ir patogiau, nes nereikia rūpintis maistu, ir kur kas lengviau susiplanuoti išlaidas“, – aiškino Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Egzotinė gamta ir kraštovaizdis it Marse
Ieškančioms didesnio šurmulio šeimoms pravartu apsistoti salos šiaurėje, pavyzdžiui, miestelyje Corralejo, o mėgstančioms aktyvesnį poilsį ir pažinimą – geriausia įsikurti salos viduryje, netoli oro uosto esančiame miestelyje Caleta de Fuste. Iš pastarojo lengviau keliauti į vieną ar kitą salos pusę – mat Fuerteventūra idealiai tinka savarankiškoms kelionėms.
„Keliai saloje geri, veikia daugybė automobilių nuomos kompanijų, o kainos palyginti nedidelės, pavyzdžiui, savaitei išsinuomoti automobilį kainuoja apie 100–120 Eur. Eismas neintensyvus ir labai tvarkingas, o sala nedidelė, tad per savaitės atostogas ją nesunkiai apvažiuosite ir, tikėtina, atrasite išskirtinių vietų, kur poilsiautojai ne visada užklysta“, – pasakojo M. Stepukonis.
Vis tik ne paslaptis, kad pati sala įdomiausia ne atrakcijų gausa, o unikalia gamta – abejingų nepaliks Marso ir Mėnulio mišinį primenantis vulkaninės kilmės kalnuotas kraštovaizdis, pramaišiui besikeičiantis su smėlio lygumomis ir vaizdingomis pakrantėmis.
„Pavyzdžiui, Pietuose esančiame nacionaliniame parke Jandia plyti daugiau kaip 2600 ha uolingomis kalvomis nusėta dykuma, kurioje galima užkopti ir į aukščiausią, iškilusią net 807 metrus, salos viršukalnę La Zarza. O egzotinės gamtos ir gyvūnų mylėtojams, ypač su kiek paaugusiais (nuo 3–4 metų) vaikais vertėtų aplankyti miestelyje La Lajita 365 dienas per metus veikiantį zoologijos ir botanikos sodą „Oasis Park“. Pastarajame galima pamatyti per 3000 rūšių gyvūnų ir Europoje vieną gausiausių tropinių augalų kolekciją“, – sakė I. Aukštuolytė.
Kaip teigia M. Stepukonis, poilsiaujantiesiems vandens aistruolių meka vadinamoje saloje tiesiog privalu išbandyti ir bent vieną vandens sporto rūšį – jėgos aitvarus, burlentes, banglentes ir kt. Akistata su šėlstančiu Atlanto vandenynu gali tapti iššūkiu net ir užkietėjusiems buriuotojams, o vaikams pasiplaukiojimas drauge su tėvais, pavyzdžiui, irklente, – garantuos ne tik gerų emocijų pliūpsnį, bet ir suteiks naujų potyrių.
Ispanijoje pramoksite... vokiečių kalbos?!
Ne mažiau aktuali priežastis, kodėl į Furteventūrą norėsis sugrįžti dar ne kartą – kanarietiškos virtuvės šedevrai ir svetingumu garsėjantys vietiniai gyventojai. Pagrindiniai patiekalai saloje gaminami iš šviežios žuvies, jūros gėrybių, ožkienos, o šalia jų visuomet patiekiamas garnyras – kanariškos bulvės Papas Arrugadas su tradiciniu padažu Mojo.
„Kainos restoranuose palyginti nedidelės, šiek tiek aukštesnės nei Lietuvoje, o miestelyje La Lajita kiekvieną sekmadienį vyksta ūkininkų turgelis, kur galima įsigyti tradicinių gardėsių, pavyzdžiui, ožkos sūrio ar Mojo prieskonių. Taip pat jame gausu ir vietinių gaminamų rankdarbių – autentiškų papuošalų iš vulkaninės lavos, puikiai tinkančių ir artimiesiems pradžiuginti“, – patarimais dalijosi M. Stepukonis.
Vietinių gyventojų saloje palyginti nedaug – maždaug apie 100 tūkst., o didžioji dalis – turistai iš įvairiausių pasaulio kampelių, tokių kaip Italija, Ispanija, Lenkija, Vokietija, Olandija, Prancūzija ir pan.
„Iškalbingas faktas, kad per dvejus metus Fuerteventūroje aš visai neblogai pramokau vokiečių kalbos, tuo tarpu ispanų – tik šiek tiek. Costa Calma, kurioje gyvenome, išskirtinai vokiškas miestelis, šios tautybės poilsiautojų ir gyventojų kone 90 proc. Kiek teko pažinti vietos gyventojus – visi jie labai draugiški, svetingi, nuolat linksmi ir atsipalaidavę“, – sakė šiuo metu žemyninėje Ispanijos dalyje, Tarifoje, gyvenantis ir ION CLUB TARIFA centruose buriavimo paslapčių kitus mokantis M. Stepukonis.
