Lietuvą krečiant kunigų pedofilijos skandalui – atvira Pauliaus išpažintis, ką patyrė bažnyčioje: „Neužmiršiu visą gyvenimą“

Vienas iš savo patirtimi pasidalijusių žmonių – edukacijų vaikams kūrėjas ir vadovas Paulius Skomantas, atvirai aprašęs savo patirtį, kuomet jam, dar vaikui, teko susidurti su seksualizuotu kunigo elgesiu.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Siaubingais nusikaltimais įtariamam Lietuvos kunigui – iškalbinga paskutinė parapijiečių žinutė

Sužinojęs apie pedofilijos skandalą Lietuvos bažnyčiose Saugirdas Vaitulionis rėžė aštriai: „Jūs prisiminkit...“

Aiškėja žiaurios bažnyčios pedofilijos skandalo aplinkybės – byla susijusi su dar vienu kunigu

+6

Paulius Skomantas atvirai prabilo apie savo patirtį su kunigu

Įrašu pašnekovas pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekus su P. Skomantu, jis sutiko juo pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Socialiniuose tinkluose P. Skomantas paskelbė jautrų ir atvirą pasakojimą apie įvykius, kuriuos patyrė vaikystėje ruošdamasis pirmajai komunijai.

Vyras teigia, kad būtent tėvų duoti patarimai laiku atpažinti nerimą keliančią situaciją padėjo jam ir kitam berniukui priimti sprendimą pasišalinti.

Dalydamasis savo istorija jis pabrėžia, kad dauguma kunigų yra dorai tarnaujantys žmonės, tačiau vaikų saugumas visais atvejais turi būti svarbiausias prioritetas.

„Dalinuosi savo patirtimi: JEIGU PATIKITE SAVO VAIKUS KUNIGUI – BŪKITE VISĄ LAIKĄ LABAI ARTI JŲ.

-

Mano abi močiutės buvo nuoširdžiai tikinčios, visų krikščioniškų tradicijų besilaikančios katalikės.

Viena gyveno Vilniuje, kita kaime Šiaurės Rytų Lietuvoje.

Jos abi norėjo, kad aš, krikštytas vaikas, prieičiau pirmąją komuniją.

Pasitarusios su mano tėvais, jos nutarė, kad pirmąją komuniją man geriausia būtų prieiti šalia kaimo esančiame miestelyje, nes jame, padėdamas seneliams dirbti žemės ūkio darbus, leisdavau didžiąją vasaros atostogų dalį.

Nebuvau į Dievą labai tikintis vaikas, tačiau, kaip ir dauguma kitų vaikų – tiesiog dariau tai, kas manęs buvo prašoma.

Tad, be jokių atsikalbinėjimų, sutikau lankyti pirmosios komunijos užsiėmimus.

Net džiaugiausi dėl to – darbų kaime būdavo labai daug ir porą kartų per savaitę įvykdavęs išvykimas į miestelį dovanojo džiugų aplinkos pakeitimo, prasiblaškymo jausmą.

-

Nors prabėgo daugybė metų (tuo metu, jeigu neklystu, buvau baigęs penktą klasę), atsimenu gražią bažnyčią ir nemalonų, labai neišvaizdų, didelį viršvorį turintį kunigą, kuris vedė užsiėmimus.

Nors jis savo nesibaigiančiais juokeliais ir saldainių dalinimu buvo išsikovojęs kitų vaikų palankumą, aš kažkodėl nuo pat pradžių jam jaučiau didelę antipatiją.

Turbūt tai tiesiog buvo nuojauta...

Neatsimenu tiksliai, vyko gal trečias, gal ketvirtas užsiėmimas, kai tas kunigas sukritikavo, kad aš ir dar vienas berniukas, esame blogai išmokę maldas ir mums reikės likti su juo dar pasimokyti nors kitiems vaikams jau leis keliauti namo.

To, kas vyko toliau, neužmiršiu visą gyvenimą: kai kiti pamokoje dalyvavę vaikai išėjo ir mes likome tryse, kunigas patarė mums nusirengti marškinėlius (maikutes), nes patalpoje, kurioje vyko užsiėmimas, labai karšta.

Mes abu atsisakėme ir pajutome, kad kunigas dėl to supyko, jo balsas tapo griežtas.

Po to kurį laiką jis mokė mus maldų, kaip teisingai prieiti prie altoriaus, ką tiksliai reikės daryti pirmos komunijos ceremonijos metu.

Ir staiga, netikėtai jis ėmė kalbėti apie dalykus, visiškai nesusijusius su tikėjimu, bažnyčia: jis ėmė klausinėti, ar mums patinka mergaitės, ar „ant šieno, jau esame bent vieną pasiguldę?“

Aš esu nepaprastai dėkingas savo tėvams – jie mane buvo įspėję, išmokę: jeigu tik suaugęs žmogus pradės kalbėti apie intymius dalykus, prašyti atlikti keistus, neįprastus, nors mažiausią nerimą sukeliančius veiksmus – reikia tuoj pat bėgti. Ir bėgti taip greitai, kaip tik išgali kojos.

Šiuo atveju mano mintyse jau buvo „užsidegusios dvi raudonos vėliavos“: kunigas ir paprašė nusirengti iki pusės, kas buvo labai neįprasta, ir ėmė kalbėti apie dalykus, apie kokius niekada nebuvau nė žodžio girdėjęs iš nei vieno kito suaugusiojo.

Tad atsimenu, kaip savo pirmosios komunijos pamokų draugui sukuždėjau: „kai jis nusisuks – bėgam“.

Draugas pritariančiai linktelėjo.

Taip ir padarėme: vos kunigas nusisuko siekdamas kitos maldų knygos, pašokome ir „dėjome į kojas“.

Iki šiol išliko labai stiprus atsiminimas, kurį anksčiau ir ne kartą esu susapnavęs: pribėgu duris, spaudžiu didelę sunkią rankeną, ir jos neatsidaro.

Sukaupiu visas įmanomas jėgas, spaudžiu dar, ir duris, ačiū Dievui, pavyksta atidaryti.

Tuomet bėgom.

Bėgom ir bėgom per miestelį, kol bažnyčia liko toli.

Kol nebejautėm jokios grėsmės.

-

Pirmosios komunijos užsiėmimų, žinoma, daugiau niekada nebelankiau.

Išklausę, ką patyriau, nei tėvai, nei seneliai, to ir nebeprašė.

Tik pagyrė už drąsą ir tai, jog protingai pasielgiau.

-

Po daugelio metų sukūriau trumpametražį Youtube filmą „Kunigai Lietuvoje“, kuriame pats atlikau pagrindinę rolę.

Parodžiau, kad už gražaus kunigo fasado, neretai gali slypėti visiškai kitoks žmogus.

Filmas sulaukė didžiulės sėkmės: FB jį peržiūrėjo beveik 4 milijonai žmonių, Youtube – pusė milijono.

Filmas sudomino Lietuvos žiniasklaidą, apie jį rašė visi didieji naujienų portalai, iš manęs ėmė interviu, kvietė į TV laidas.

Tai labai nepatiko Lietuvos bažnyčios vadovybei: mane pakvietė į šalia Vilniaus katedros esantį ofisą, kuriame vyko tardymas: bažnyčios atstovė ir du advokatai klausinėjo, kodėl sukūriau tokį filmą, kas padėjo, iš kur gavau finansavimą.

Manęs prašė filmą išimti iš Youtube ir sunaikinti, bet aš atsisakiau, nepaisant to, jog sulaukiau grasinimo, kad būsiu teisiamas bažnytiniame teisme (apie kokį tuomet, aš dar nebuvau net girdėjęs).

-

Tačiau, neveltui yra toks liaudies išminties posakis: „Dievo keliai yra nežinomi“.

Pastaraisiais metais ėmiau tikėti į Dievą, dažnai nueinu tai į vieną, tai į kitą bažnyčią, stengiuosi nepraleisti sekmadienio pamaldų.

Sutikau mylinčią draugę, kuri supažindino su puikiais, išmintingais kunigais, kuriems jaučiu didelį autoritetą ir nei kiek neabejoju jų dorumu.

Pernai, Šventosios bažnyčioje, priešais minią žmonių, skaičiau bibliją.

-

Nuoširdžiai manau: didžioji dalis kunigų yra geri, Dievui pasišventę žmonės.

Bet tarp jų yra ir tokių, apie kuriuos sakoma: „vilkas avies kailyje“.

Tad, mano manymu, palikti vaikus kunigams, be tėvų priežiūros, jokiu būdu negalima.

Vaikus būtina įspėti, kokie kunigo žodžiai ir veiksmai yra normalūs, o kokie – ne.

Apskritai, vaikai turi būti išmokyti, kaip reaguoti ir ką daryti, kai suaugęs žmogus kelia nors mažiausią grėsmę“, – atvirai dalijosi P. Skomantas.

Lietuvos bažnytiniame pasaulyje – pedofilijos skandalas

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius nurodė, kad galimai dvasininkui Tadui Švedavičiui pateikti kaltinimai dėl 34 tyčinių apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, tarp jų ir žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat ir dėl nusikaltimų prieš vaikus ir dėl nusikaltimų dorovei.

„Pateikti kaltinimai dėl 34 tyčinių apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, tarp jų – ir žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat dėl nusikaltimų prieš vaikus bei dėl nusikaltimų dorovei epizodų“, – antradienį žurnalistams nurodė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.

Pasak J. Lauciaus, 2 atvejais pareikšti kaltinimai dėl disponavimo pornografiniu turiniu, kuriuose vaizduojamas vaikas, 13 nusikaltimų dėl vaiko įtraukimo girtauti. Taip pat dvasininkas kaltinimas dėl 9 vaiko išnaudojimo pornografijai atvejų.

4 atvejais pateiktas kaltinimas dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo. Taip pat inkriminuoti 3 atvejai dėl lytinės aistros tenkinimo, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą už atlygį.

2 atvejais kaltinimai pateikti dėl nepilnamečių asmenų seksualinio prievartavimo. 1 atveju pateikti kaltinimai dėl labai sunkaus nusikaltimo – mažamečio asmens seksualinio prievartavimo. 

Jis pažymėjo, kad už sunkiausią iš kunigui inkriminuojamų seksualinio pobūdžio nusikaltimų Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 15 metų.

Bylos duomenimis, šie nusikaltimai galėjo būti daromi nuo 2002 metų iki 2025 metų – 23 metus. Anot prokuratūros, byloje yra 11 nukentėjusiųjų. 

„Šioje byloje nukentėjusiaisiais yra pripažinta 11 asmenų, kurie nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nuo 12 iki 18 metų amžiaus“, – nurodė prokuroras.

Kaltinamajam yra paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paso paėmimas.

Byla susijusi ir su kita kunigo byla

J. Laucius pridūrė, kad ši byla taip pat yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kaip įtariama, Ryšardo Peciuno, kuri Vilniaus apygardos prokuroro birželio pabaigoje buvo perduota Vilniaus apylinkės teismui.

„Surašius kaltinamąjį aktą, kuriame taip pat Romos katalikų bažnyčios kunigas, dirbęs Vilniaus arkivyskupijoje, kitas kunigas, yra kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.

Šioje byloje šis kunigas yra kaltinamas kartu su kitu asmeniu, jam paskirta kardomoji priemonė šiuo metu – rašytinis pasižadėjimas neišvykti“, – nurodė prokuroras. 

Už tokį nusikaltimą numatomas laisvės atėmimas iki 4 metų.  Prokuroro duomenimis, šioje byloje nukentėjusiųjų nėra.

„Tiesiog kalbama apie pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas. Čia mes kalbame apie vaizdinio pobūdžio artefaktus“, – sakė J. Laucius.

„Šiose bylose, mano nuomone, vyko konstruktyvus bendradarbiavimas su Vilniaus arkivyskupija. Abu šie Romos katalikų bažnyčios kunigai šiuo metu yra nušalinti nuo pareigų ir viešo sielovadinio darbo jie nedirba“, – pažymėjo jis.

Lietuvos vyskupų konferencija liepą skelbė, kad 2025-ųjų pabaigoje šalies vyskupijose vyko penkių galimų seksualinio išnaudojimo atvejų kanoniniai tyrimai, kurių du buvo pradėti pernai, o trys – ankstesniais metais.

Pasak J. Lauciaus, galimus nusikaltimus užtruko atskleisti dešimtmečius, nes niekas dėl jų nesiskundė, o tokios veikos yra ypač latentiškos.

„Yra latentiškumas, niekas nesiskundė. Yra galbūt (...) kriminologiniai aspektai, bet tai, mano nuomone, viena iš pagrindinių priežasčių, o ne jokios kitos priežastys“, – pažymėjo vyriausiasis prokuroras.

Ikiteisminį tyrimą, kontroliuotą ir koordinuotą Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.