Liaudiški slogos gydymo būdai – įvardijo geriausius iš jų

Sloga – vienas pirmųjų simptomų, rodančių, kad užsikrėtėte virusine infekcija. Užsikrečiama nuo žmogaus, kuris čiaudi, kosti ir tokiu būdu į orą skleidžia patogeninius virusus.

Kai pradeda varvėti nosis, dažnas į tai numoja ranka, manydamas, neva viskas praeis savaime. Ar tikrai šis simptomas nereikšmingas? Apie tai pasikalbėjome su Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoju otorinolaringologu Dainiumi Guzevičiumi.

Kas yra sloga? Kas ją sukelia?

Sloga (rinitas)– nosies gleivinės uždegimas. Dažniausiai tai ūmus virusinės kilmės uždegimas, kitaip – peršalimas. Dažniausi sukėlėjai – rinovirusai, gripo, paragripo, taip pat dabar kasdien linksniuojami koronavirusai bei keletas rečiau pasitaikančių virusų.

Ar slogą reikia gydyti? O gal negydoma praeis per tą patį laiką?

Vienas dažniausiai girdimų mitų: negydoma sloga praeina per septynias dienas, o gydoma –per savaitę. Iš dalies tai būtų teisinga, nes nekomplikuota virusinė infekcija ir trunka apie savaitę.

Pati virusinė infekcija negydoma, gydomi jos sukeliami simptomai. Sergančiuosius sloga labiausiai vargina nosies sekrecija, pirmosiomis dienomis gana gausi, ir nosies užgulimas. Jei nosies varvėjimą, šniurkščiojimą ir čiaudulį būtų galima vadinti tik nepatogumu, tai užsitęsęs nosies užgulimas gali komplikuotis sinusų ar vidurinės ausies ligomis.

Kaip gydoma sloga?

Pirmą dieną, vyraujant nosies gleivinės perštėjimui ir sausumui, padėtų specialūs aliejiniai lašai ar jūros vandens purškalai. Vėliau, jau užgulus nosiai ir atsiradus sekrecijai, būtų tinkami dekongestantai, t.y. uždegiminę reakciją mažinantys preparatai, vietinio poveikio lašai (ksilo/oksimetazolino dariniai ar turintys fenilefrino) arba bendrinio poveikio kombinuoti preparatai, sutraukiantys gleivinę bei slopinantys alergines-uždegimines reakcijas, kartu mažinantys nosies sekreciją. Esant ir galvos skausmui, karščiavimui tiktų preparatai, dar turintys paracetamolio.

REKLAMA

Kokias komplikacijas gali sukelti negydoma sloga?

Negydoma sloga gali sukelti jau minėtus ūmų sinusitą ar vidurinės ausies uždegimą: dėl virusų poveikio sutrinka virpamojo gleivinės epitelio funkcija, paburkusi gleivinė blokuoja sinusų angas ar ausies trimitą, uždarose (sinusų ir vidurinės ausies) ertmėse susidaro neigiamas slėgis, vystosi hipoksija, susikaupia skysčio, gali prasidėti bakterinė infekcija. Rečiau pasitaiko kraujavimas iš nosies dėl gleivinės hiperemijos, padidėjusio kraujagyslių pralaidumo, dažno nosies pūtimo.

Ūmios slogos reiškiniams progresuojant gali vystytis akiduobės arba kaukolės ertmės komplikacijos, osteomielitas ar net sepsis. Akiduobės audinių uždegimu ar pūliniu dažniausiai komplikuojasi akytkaulio ląstelių uždegimas, nes pastarąjį nuo akiduobės skiria plonytė kaulinė plokštelė.

Akiduobės pažeidimai gali būti įvairių formų: lengvesnės eigos būtų prieš akiduobės pertvarą esančio ląstelyno uždegimas, uždegimui plintant gilyn į akiduobę išsivysto akiduobės ląstelyno uždegimas,akiduobės ląstelyno pūlinys, poantkaulinis pūlinys, taip pat akytojo ančio ar akinės venos trombozė.

Vietiniai pradiniai simptomai būtų vienpusis vokų ir junginės paraudimas, paburkimas. Vėliau audinių paraudimas ir paburkimas ryškėja, vokai darosi standesni, akis yra stumiama į priekį, mažėja akies obuolio judrumas, atsiranda dvejinimasis akyse, regėjimo sutrikimai, akies obuolio poslinkis, vystantis trombozėms stebimi nevienodo pločio vyzdžiai, kitų galvinių nervų pažeidimo simptomai, galimas apakimas.

Kaktinio ančio uždegimai gali komplikuotis uždegiminiais procesais kaukolės ertmėje – meningitu, po ar virš kietojo smegenų dangalo besivystančiais pūliniais ar smegenų pūliniais. Pagrindinis simptomas būtų vis stiprėjantis galvos skausmas, ryškėjanti židininė neurologinė simptomatika, sąmonės pakitimai.

Kodėl kai kuriems žmonėms sloga tampa lėtine? Kas ją sukelia?

Paprastai ūmi sloga būna ribotos trukmės, tačiau dėl neracionalaus vietinio veikimo dekongestantų vartojimo, ilgalaikio įvairių dirgiklių (uždegiminių, aplinkos taršos, profesinių, cheminių ar fizinių), pašalinio kai kurių medikamentų (β blokatorių, antidepresantų, kontraceptikų ir kt.) poveikio, pakitusios hormoninės pusiausvyros (nėštumo, brendimo laikotarpiu) sloga gali tapti lėtine.

REKLAMA

Alerginis rinitas taip pat gali būti lėtinės eigos, nebūtinai sezoninės. Vandeningos išskyros iš nosies gali atsirasti, ypač vyresniame amžiuje, valgant karštą ar aštrų maistą. Tai vadinamasis nealerginės kilmės maisto sukeltas rinitas, atsirandantis dėl klajoklio nervo dirginimo maistu.

Kai kurie žmonės skundžiasi, jog pas juos nosis beveik visada šlapiuojanti, bet neužsikemšanti. Kas gali tai lemti?

Čia galima prisiminti jau minėtą maisto sukeltą rinitą, taip pat paminėtinas vazomotorinis rinitas, kai sekreciją iš nosies sukelia įvairūs aplinkos dirgikliai, tokie kaip temperatūros pokyčiai, aštrūs kvapai, dulkės, dūmai, cheminės medžiagos. Vandeninga sekrecija iš nosies būdinga ir rinolikvorėjai, iš nosies tekančiam ar lašančiam smegenų skysčiui. Diferencijuoti padeda cheminis sekreto tyrimas, nosies endoskopinis bei radiologinis ištyrimas.

Kaip gydoma lėtinė sloga?

Lėtinės slogos gydymas pirmiausia turėtų būti nukreiptas į ją sukeliančius faktorius. Tai gali būti vietinis ar sisteminis priešalerginis, įvairių minėtų dirgiklių vengimas, vartojamų medikamentų peržiūrėjimas ir pagal galimybes– korekcija.

Ar lėtinė sloga gali komplikuotis?

Lėtinė sloga gali komplikuotis lėtiniu sinusitu, kuriam paūmėjus gali pasireikšti jau minėtos komplikacijos.

Kas yra sinusitas? Kaip jis pasireiškia ir kaip yra gydomas?

Sinusitas – tai sinusų gleivinės uždegimas. Izoliuotas pasitaiko retai, todėl dažniau reikalų turime su rinosinusitu. Lengvais atvejais gali pakakti jau minėto gydymo, kaip ir slogos atveju: sutirštėjus gleivėms, kai sunku jas išpūsti, pridedant gleives skystinančių preparatų.

Užtrukusi pūlinga sekrecija, atsiradęs karščiavimas, pablogėjusi bendra būklė vertinami kaip bakterinio uždegimo požymiai, tikslinga pradėti antibiotikoterapiją. Apžvalginėje veido daubų rentgenogramoje nustačius horizontalų skysčio paviršių, dažniausiai žandiniame antyje, atliekama žandinio ančio punkcija. Ši procedūra dažniau buvo naudojama praeityje, kai dar nebuvo ar rečiau buvo skiriami sisteminiai dekongestantai, antibiotikai.

REKLAMA

Ar dėl sinusito tenka atlikti operacijas? Kuo pavojingas sinusitas?

Esant recidyvuojančiam sinusitui, progresuojant sinusito reiškiniams, nepaisant adekvataus konservatyvaus gydymo, esant komplikacijų grėsmei taikomas chirurginis gydymas. Atliekamos funkcinės endoskopinės nosies ančių operacijos – infundibulotomija, etmoidotomija, koreguojami anatominiai faktoriai, blokuojantys nosies vidurinę landą (ostiomeatalinį kompleksą) –

iškrypusi nosies pertvara, paradoksiškai iškrypusi ar buliozinė vidurinė nosies kriauklė bei kitos išreikštos akytkaulio celės, nosies landose susiformavę polipai (nepainioti su adenoidais, limfoidinio audinio sankaupa nosiaryklėje, liaudyje dažnai vadinamais polipais), šalinami pūliai, granuliacijos. Komplikacijų atvejais, siekiant atverti ir drenuoti pūlinius, atliekamos atitinkamos vokų, akiduobės ar kaukolės ertmės operacijos. Taip pat operuojami specifiniai, grybeliniai ar dantų šaknų infekcijų sukelti sinusitai.

Ką patartumėte tiems, kuriems sloga tik prasideda?

Ligos pradžioje, kada vyrauja sekrecija iš nosies ir nosies užgulimas, kad nereikėtų vaikščioti varvančia nosimi, nuolat šliurpčiojant ar kvėpuojant išsižiojus, rekomenduočiau, pasitarus su savo gydytoju, vartoti vietinio ar sisteminio poveikio uždegimą mažinančius vaistus. Jie, net jei nesutrumpins ligos trukmės, bent pagerins gyvenimo kokybę ar padės išvengti galimų komplikacijų.

Liaudiški slogos gydymo būdai

Svogūnų arba česnakų tepalas

Į du šaukštus augalinio aliejaus įmaišykite 4 skilteles smulkinto česnako arba pusę vidutinio dydžio svogūno. Aliejų supilkite į stiklinę ir pusvalandį palaikykite karšto vandens vonelėje. Kai atvės, tepkite nosies šnerves. Procedūrą kartokite 4–5 kartus per dieną.

Svogūnų ir medaus lašai

Susmulkinkite dvi vidutinio dydžio svogūnų galvutes ir užpilkite 50 ml šilto vandens. Įmaišykite arbatinį šaukštelį medaus ir perkoškite. Pusvalandžiui palikitestovėti ir tuomet 4–5 kartus per dieną lašinkite po 4–6 lašus į abi šnerves.

REKLAMA

Alavijų sultys

Šviežiai spaustos alavijų sultys gali padėti ir nuo labai stiprios slogos. Lašinkite kas 2–3 valandas po penkis lašus į abi šnerves.

Bičių pikio tirpalas

Bičių pikis padeda kovoti su įvairiomis ligomis. Susirgus sloga rekomenduojama rinktis aliejinį bičių pikio tirpalą – lašinkite po du lašus į abi šnerves kelis kartus per dieną.

Tarkuoti krienai su cukrumi ir obuoliais

Sutarkuokite krieno šaknį, 2–3 obuolius, įberkite cukraus. Rekomenduojama valgyti po šaukštą 2–3 kartus per dieną. Krienuose yra medžiagų, kovojančių su virusais ir bakterijomis.


Rašyti komentarą...
Je
2021-01-21 13:56:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sloga gydoma namie alijošiaus lašais arba virintu sūdytu vandeniu.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų